The Rašia boat: from log-boat to boat (a case study)
LTStraipsnio idėja gimė 2009 m., kai Rašios ežere (Labanoro regioninis parkas) povandeninių archeologinių žvalgymų metu buvo rasta nuskendusi neįprasta lentinė valtis. Daugiau kaip dešimtmetį žvalgant rininius Rytų Lietuvos ežerus įprastu radiniu tapo luotai. Šios archajiškos vandens transporto priemonės, naudotos nuo akmens amžiaus iki pat XXI a., ne kartą atkreipė tyrinėtojų dėmesį. Tuo tarpu apie lentines valtis žinoma tik iš pavienių etnografinių aprašymų. Rašios valtis rasta 7 m gylyje gulinti ant povandeninio šlaito, einančio nuo ežero salos. Valtis yra pušinė, 5,6 m ilgio, 1,6 m pločio, bortai suformuoti iš trijų lentų, kurios viena su kita sujungtos karavelės stiliumi. Karkasas sudarytas iš 5 vientisų špantų, išdėstytų kas 60 cm. Valtis gerai impregnuota ruda organine derva, o tarpai tarp lentų užkišti samanomis. Įdomiausias valties konstrukcijos elementas yra dugnas, suformuotas iš vienos lentos, 32 cm pločio per vidurį, siaurėjančios į priekį ir galą. Kyla klausimas, ar galima įžvelgti Rašios valties konstrukcijoje tęstinumą tarp gerai pažįstamų luotų ir naujai atsirandančių lentinių valčių. Vandens transporto priemonių evoliucijos teorijos įžvelgia tiesioginį perėjimą nuo luotų prie lentinių laivų – degraduojant luotui iki kylio ir laipsniškai atsirandant papildomoms bortų lentoms. Tam įrodyti pasitelkiami laivų su reliktiniais luotais – kiliais radiniai, žinomi iš vakarų slavų gyventų teritorijų.Rašios valties atveju jos dugną būtų galima taip pat interpretuoti kaip reliktinį luotą. Šis konstrukcijos elementas valties meistro buvo pasirinktas kaip jam turbūt gerai pažįstama dugno technologija, naudota skobiant luotus. Taip pat valtyje pastebėta dar keletas detalių, būdingų luotams: nėra aiškios pozicijos irklams, laivagalyje padaryta pusapvalė išpjova, naudota vienam vairiniam irklui, abiejų šonų viršutinėse borto lentose padarytos keturkampės skylės, primenančios luotuose naudotų stabilizacinių sparnų poziciją. Nesant radinių ir aiškios tipologijos, Rašios valtį sunku datuoti. Turint omenyje bendrą radimvietės aplinkos kultūrinį kontekstą ir įvertinant tai, kad perėjimas nuo luotų prie lentinių valčių mažose Labanoro girios kaimo bendruomenėse įvyko gan vėlai – XIX–XX a. sandūroje, Rašios valtį galėtumėme datuoti XIX a. pabaiga ir interpretuoti kaip vieną iš pavidalų pereinant nuo archajiškų luotų prie modernių vandens transporto priemonių. Nors galutinis virsmas įvykęs vėlai, techniniai valties bruožai atskleidžia panašius perėjimo procesus, vykusius daug ankstesniais laikais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karavelinė technika; Karavelės stilius; Laivų ir valčių/luotų archeologija; Lentinė valtis; Luotas; Povandeniniai žvalgymai; Povandeninis žvalgymas; Povandeninė archeologija; Rašios ežeras; Rytų Lietuva; Valčių statyba; Vandens transporto priemonės; Boat-building; Caravel-built; Carvel-built; Dugout/log-boat; Eastern Lithuania; Lake Rašia; Log-boat; Plank boat; Ship and boat archaeology; Underwater archaeology; Underwater prospecting.
ENLithuanian boat and ship archaeology is a field of studies that is still in its very early stages. This paper is presented as a case study of a solitary watercraft found during underwater prospecting. The subtitle 'From log-boat to boat' is intended not only to stress technical innovations and transitions in boat-building techniques, but also to open a new chapter in Lithuanian inland underwater archaeology, with an emphasis on boat and ship archaeology. Some technical features of this boat, such as the bottom made from a single piece of pine, links it to more archaic log-boats. In eastern Lithuanian woodlands, archaic watercraft remained relatively unchanged up to modern times. From appearances, the Rašia boat can be taken as originating during the change from log-boat to boat, reflecting some features that can be retrospective in time to earlier periods of history. [From the publication]
