LTUpytė, XIX a. įėjusi į Panevėžio apskrities sudėtį, tebuvo bažnytkaimis ir dvaras, bet jos neaplenkė svarbiausi šio amžiaus įvykiai: rusinimas, represijos, savivalė, baudžiavos panaikinimo sąlygos. Siekius atkurti nepriklausomą valstybę kėlė nepasitenkinimas caro politika. 1831 m. sukilimo pralaimėjimas Lietuvoje Upytės apskrityje neužgesino vilčių atgauti laisvę. Už keliolikos kilometrų nuo Upytės – Pabéržė. Čia kunigavęs vienas iš sukilimo vadovų Antanas Mackevičius perskaitė sukilimo valdžios manifestą ir paskelbė atvirą kovą su carizmu. 1863 m. kovo 20 d., po pamokslo bažnyčioje prisaikdinęs sukilėlius, paliko Pabéržę ir išvyko į Krekenavõs miškus. Pirmajame 250 valstiečių būryje buvo nemaža ir Upytės apylinkių gyventojų. Sukilėliai šeimininkavo ir Panevėžio–Krekenavos kelyje, kuris vingiavo pro Upytę. Gudìlių dvaro savininkas Mykolas Šiukšta, A. Mackevičiaus raginamas, buvo įstojęs į jo būrį, kartu dalyvavo kautynėse, o birželio mėn. suorganizavo Panevėžio apskrities 40 asmenų būrį, kuris veikė netoli Upytės bei Ramygalos.