LTViltis atkurti buvusią valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – visą XIX a. išliko nemari, Lenkijos ir Lietuvos visuomenės pilietinį pasipriešinimą skatinanti idėja. Pastangos atgauti nepriklausomybę peraugo į 1794 m. Tado Kosciuškos, 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus. Šios ginkluotos kovos neišlaisvino nei Lenkijos, nei Lietuvos, tačiau ugdė patriotizmą ir neblėstantį ryžtą atgauti laisvę. Stiprėjant okupacinės valdžios vykdomoms represijoms išaugo meno vaidmuo. Poemos ir paveikslai tapo ginklais kovojant su imperine rusinimo politika. Vaidos Ragėnaitės disertacijoje per Kanuto Rusecko atvejo tyrimą išryškėja kaip dailės kūriniuose sukurtuose po numalšinto 1830-1831 m. sukilimo buvo užkoduotos slaptos simbolinės reikšmės, reprezentuojančios patriotizmo ir pilietinio pasipriešinimo idėjas. Reikšminiai žodžiai: XIX a. Lietuvos dailė, patriotizmas, pilietinis pasipriešinimas, Kanutas Ruseckas, tapyba.
ENThe hope to restore the former state – the Republic of Both Nations – persisted throughout the 19th century, fueling civil resistance in both Polish and Lithuanian societies. Efforts to regain independence escalated into the uprisings of 1794 led by Tadeusz Kościuszko, the 1830–1831 and 1863–1864 uprisings. These armed struggles did not liberate either Poland or Lithuania, but they fostered patriotism and unwavering resolve to regain freedom.As the repressive actions of the occupying powers intensified, the role of art only grew. Poems and paintings became weapons in the fight against the imperial policy of Russification. Vaida Ragėnaitė's dissertation highlights, through the case study of Kanuty Rusiecki, how artworks created after the suppression of the 1830–1831 uprising encoded secret symbolic meanings that represented the ideas of patriotism and civic resistance. Keywords: 19th century Lithuanian art, patriotism, civil resistance, Kanuty Rusiecki, painting.