LTŠiuo tekstu siekiama papasakoti apie Antano Baranausko „Dienoraščio“ supratimą ir kaip šis supratimas rodosi tekstą rengiant spaudai. Taigi straipsnį galima priskirti tekstologinių rūpesčių laukui. Pats Baranauskas „Dienoraščio“ spaudai nerengė ir apie tai, matyt, nė negalvojo. Tai yra beveik visų šiame straipsnyje aptariamų problemų priežastis, mat „Dienoraščio“ rengimas gulė ant pečių žmonėms, kuriems tekto atlikti nemaža „vertimo“ procedūrų, kol autentiškas, vienetinis ir nepakartojamas rankraštis buvo subendrintas tiek, kad tapo „prieinamas“ esamoms leidybinėms technologijoms ir adresato pasirengimui bei lūkesčiams. Šiame tekste siekiama trumpai aptarti kelis Baranausko „Dienoraščio“ rašymo ir leidimo aspektus: kaip atskiruose leidimuose jis traukėsi ir plėtėsi, ar „Dienoraštis“ išties yra dienoraštis, kokių yra jo plėtros ir skaitymo galimybių. Baranausko „Dienoraštį“ sudaro trys knygelės, rašytos 1853, 1854, 1855–1856 metais Rumšiškėse, Kaune, Vainute, Raseiniuose, Sedoje ir Skuode. Dienoraščio leidimai yra trys: pirmasis pasirodė 1970 metais „Lituanistinės bibliotekos“ išleistuose Baranausko „Raštuose“, antrasis – atskiru leidimu 1996 metais „Baltų lankų“ „Skaitinių“ serijoje, trečiasis – 2003 metais išleistų „naujųjų“ Baranausko „Raštų“ VII tomo pirmoje dalyje. Leidimai yra skirtingo pobūdžio: pirmasis ir trečiasis vadintini kritiniais, antrasis – populiariuoju. Aptartas Baranausko „Dienoraščio“ atvejis rodo, kad net ir, atrodytų, klasikiniai bei iš pažiūros paprasti tekstai gali pasirodyti komplikuoti.
ENThe article considers Antanas Baranauskas’s diary – the manuscript of its text and its three publications. During careful examination of the diary making principles there will be brought up an issue of the Baranauskas’s text boundaries – how they are clearly defined, where they (maybe) are, how they have been considered and how they have been built in the diary publications. A more careful study of the diary discloses an ambivalent genre of Barnauskas’s text – started as a diary, in the end it looks more like an autobiography. Diary’s re-writing can be considered as a separate issue, taking into consideration that it makes more complicated the issue of the text boundaries, also it makes correction in the diary’s reading strategy.