Gediminaičių kunigaikštystės LDK rytų pasienyje XIV amžiuje - XV amžiaus pradžioje

LTGediminaičių dinastijos narių vidaus santykiai yra daugialypė problema, kurią nelengva išspręsti. Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais duomenimis. Vienas galimų būdų – peržiūrėti, kokios administracinės funkcijos buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybės periferijoje, o kartu ir kaip konkretus kunigaikštis galėjo jomis pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias perspektyvas jam tai suteikdavo. Gediminaičių dinastijos valdomos kunigaikštystės rytų pasienyje buvo svarbus daugiaplanis veiksnys. Dinastijos narių vidaus santykių požiūriu šios žemės užtikrino hierarchinių santykių stabilumą. Nėra aišku, kada šia kryptimi pradėjo plisti Gedimino giminės įtaka, kurios konkreti išraiška buvo narių „pasodinimas“ Rusios kunigaikštystėse. Pirmiausia šie procesai pastebimi Polocko žemėje XIV a. III deš. viduryje. Iš šios žemės po Gedimino mirties Algirdas pradėjo skleisti įtaką šiaurės, rytų ir pietų kryptimis. Rezultatas buvo naujų teritorijų užvaldymas – teritorijų, kurios atliko tokį patį vaidmenį, kokį atliko visa Lietuvos valstybė po Gedimino mirties: šių žemių pagrindu turėjo būti sukurta Algirdaičių sistema. Pagal Algirdo sumanymą joje turėjo dominuoti Vilniaus šakos Algirdaičiai, o tai sudarė prielaidas jiems įsitvirtinti LDK rytų pasienyje. XIV a. IX deš. dinastinė krizė šią sistemą tik sutvirtino Vitebsko šakos Algirdaičių žemių sąskaita. Su tokia sistema susidūrė atėjęs į valdžią Vytautas. Būtent šių žemių kunigaikščiai pirmieji pasipriešino Vytauto valdžiai. Vis dėlto XV a. I pusės dinastiniai procesai buvo pernelyg sudėtingi, kad pašalinęs giminaičius Vytautas galėtų pradėti šias žemes valdyti per vietininkus. Būtent šioje erdvėje buvo nuolat sukuriamos kunigaikštystės Gediminaičių dinastijos palikuonims.

ENThe internal relations of the Gediminids dynasty are a multi-dimensional problem, which is difficult to solve. The efforts to analyse it are mostly based on indirect data. One of the possible ways is to find out which administrative functions were delegated to the dynasty members on the periphery of the state and how a specific duke could use them within the dynasty as well as what prospects these functions provided him with. Eastern border duchies governed by the Gediminids dynasty were an important multi-dimensional factor. From the point of view of internal relations between the dynasty members, these lands ensure the stability of hierarchical relations. It is not clear when the influence of the Gediminids dynasty, the specific expression of which was the appointment of its members in Russian duchies, started spreading in this direction. These processes are first observed in Polotsk in the middle of the 3rd decade of the 14th c. After Gediminas’ death, Algirdas’ influence started spreading from this land in northern, eastern and southern directions. This resulted in occupation of new territories, which performed the role the whole state of Lithuania performed after Gediminas’ death. According to Algirdas’ plan, representatives of Algirdas family had to dominate here, and this created premises for their embedment in eastern border territories of the GDL. The dynasty crisis of the 9th decade of the 14th c. strengthened this system. This was the system Vytautas faced. Namely dukes of these lands first resisted to the power of Vytautas. However, dynasty processes of the first half of the 15th c. were too complicated for Vytautas to govern these lands through local authorities after eliminating his relatives.