Apie Justiną Marcinkevičių

LTKnygoje, kilusioje iš būtinybės išsisakyti, literatūros kritikas rašo apie didžiausią tautos pagarbą pelniusio menininko, poeto Justino Marcinkevičiaus gyvenimo būsenas, patirtis ir kūrybą, atidžiau žvelgdamas į du pastaruosius dramatiškus dešimtmečius. Kaip teigiama knygos pradžioje skelbiamoje laidotuvių kalboje, Justino Marcinkevičiaus visata skatina kalbėti paprasčiausiai. Knygoje susipina įspūdžiai, dabar jau vadintini prisiminimais, gyvenimo nuotrupos, literatūros žmogaus mintys ir autorefleksijos, ką tik parašyti kritikos straipsniai ir ankstesniųjų peržiūros, impulsyvūs reagavimai, į apmastymų lauką įkritę kitų autorių tekstai. Į analizę įsiterpia dienoraščio puslapiai. Polemizuojama su poeto politiniais ir literatūriniais oponentais, pabrėžiama istoriško vertinimo priedermė. Pateikiama žinių apie paskutinius poeto kūrybinius darbus. Prisimenama ir sudvasinama poeto kasdienybė, stiprus šeimos, genties jausmas, kuris atsinešamas į poeziją ir eseistiką. Aptariami J. Marcinkevičiaus užrašai „Taburetė virš galvos“ (2009), turintys turi ir išgyvenimo, ir liudijimo, ir atsako dvasios. Daugelis šio kūrinio pastraipų skaitomos kaip mokslinis, akademinis mastymas, nors turi asmeninę atramą. Matoma retorikos linija – gailestavimo, ironizavimo, kartais rezignacijos. Svarbiu knygos motyvu tampa žiniasklaidai padedant sukeltas skandalas dėl apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ ir J. Marcinkevičiaus reakcijos apmąstymai. Aprašoma dramatiška poeto situacija, kuomet Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje jam teko susitaikyti su konformisto, kolaboranto, prisitaikėlio etiketėmis.

ENThe book, which the literature critic wrote from the necessity to express himself, tells about the nationally honoured artist and poet Justinas Marcinkevičius and his life conditions, experience and work over the last two dramatic decades. As it is stated in the burial speech presented at the beginning of the book, the universe of Justinas Marcinkevičius encourages speaking in a most unsophisticated manner. Impressions, which are now called remembrances, life extracts, though of a man of literature, auto reflections, recent critical articles and previous reviews, impulsive responses and texts of other authors intermingles in the book. Pages of the diary are included into the analysis. The author disputes with the poet’s political and literature opponents and highlights the obligation of historic evaluation. Information about the poet’s last creative works is submitted. The poet’s everyday life is remembered and spiritualised as well as his strong feeling of family, which is reflected in his poetry and essays, is described. The notes “Taburetė virš galvos” [A Stool above the Head] (2009) by Justinas Marcinkevičius are discussed. A great number of paragraphs of this work are read as scientific and academic contemplations, although based on personal experience. The rhetoric line is visible – rueing, ironizing and sometimes resignating. The scandal with regard to the story “Pušis, kuri juokėsi” [The Pine that Laughed], which was provoked with the help of mass media, and Justinas Marcinkevičius’ response became an important motive of the book. The poet’s dramatic situation when at the beginning of the Independence restoration he had to face him labelling as a conformist and conformist is described.