Vladas Drėma ir tarpukario Vilniaus lietuvių literatūra

LTStraipsnyje aptariamas Vlado Drėmos indėlis į Vilniaus lietuvių literatūros vyksmą. XX a. trečiasis dešimtmetis buvo Drėmos augimo, mokymosi bei formavimosi metas, – baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, mokėsi Vytauto Kairiūkščio dailės studijoje. Įsiklausydamas į savo prigimtį, bandė jėgas ir literatūroje. Rankraščiuose yra išlikę kūrinėliai, rašyti 1923–1928 m. Temos iš jaunąjį autorių supusio pasaulio: gamta, kasdieniai kaimo darbai, mokslas ir netgi kova su lenkais. Penkiasdešimties puslapių sąsiuvinyje kūriniai surašyti ne chronologine tvarka, jie atrinkti ir perrašyti iš kitų sąsiuvinių ar lapų. Vadinasi, kurta nemažai, polinkio į žodžio meną būta stipraus. 1932 m. pavasarį buvo įsteigta Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugija, kurios tikslas buvo ugdyti ir populiarinti meną bei literatūrą, remti literatus ir kitus menininkus. Draugijai priklausė kone visi to meto Vilniaus lietuviai menininkai bei rašytojai. Drėma į Draugiją įstojo 1933 m. Draugijos veikla pagyvino ir suintensyvino kultūrinį Vilniaus gyvenimą. Drėma tapo vienas iš aktyviausių leidėjų. Jis ne tik rašė dailės tema, bet rūpinosi leidinių menine išvaizda. Drėma giliai jautė žodžio meną, perprato savitą kiekvieno kūrėjo braižą. Knygos su jo kurtais viršeliais – darni dviejų menų simbiozė, nes literatūra jam buvo tokia pat artima kaip ir dailė. Jo indėlis į tarpukario Vilniaus lietuvių literatūros vyksmą ženklus visomis prasmėmis. Todėl Drėmą galima laikyti ne tik dailės istoriku, tapytoju, grafiku, bet ir literatūros žmogumi.

ENIn 1920, when Vilnius was incorporated into the Republic of Poland, most of Lithuanian writers emigrated for Kaunas, declared Lithuania's temporary capital. In Vilnius, Lithuanian culture was disseminated in schools, through press and public organisations. The article concentrates on Lithuanian literary activity in Vilnius; the contribution of Vladas Drėma is introduced in a review of his translations and art criticism. Most attention is paid to Drėmas art works, above all, to the design and illustrations of Lithuanian magazines (published as one-time issues each under different title to evade censorship). In addition, Drėmas designs for collections of poetry and prose as well as novels by Lithuanian authors are analysed. This part of Drėmas works has been seldom investigated, therefore is little known.