Su energijos vartojimu namų ūkiuose susijusių klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimas

LTDėl energijos vartojimo namų ūkiai išmeta apie 70 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau galimas jų indėlis ir padėtis klimato politikoje nėra gerai suprantama. Vienas iš pagrindinių iššūkių formuojant klimato kaitos švelninimo politiką yra naudos dėl klimato švelninimo derinimas su ilgalaikėmis ir visuotinai bendromis viešosiomis gėrybėmis, tokiomis, kaip energijos efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didėjimas. Energijos vartojimas bei taupymas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir kiti klimato kaitą švelninantys veiksmai yra susiję su vartotojų sprendimų priėmimu ir jų elgsena. Šių veiksmų skatinimas turi sietis su idėja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas yra naudingas visuomenei. Kuriant tinkamas iniciatyvas taip pat labai svarbus visų suinteresuotųjų šalių preferencijų nustatymas. Dėl to, elgsenos ekonomikos įžvalgos gali padėti formuoti politiką, paaiškinant kaip individai vertina galimybes, priima sprendimus ir keičia elgseną klimato kaitos švelninimo srityje. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sudaryti klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose naudos vertinimo modelį ir nustatyti tinkamiausias priemones. Disertacijoje šios priemonės ir jų naudos vertinimo metodai analizuojami remiantis elgsenos ekonomikos įžvalgomis. Sudarytas naudos vertinimo modelis patikrintas, atliekant empirinį tyrimą Lietuvoje. Tai leido nustatyti tinkamiausias klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose, pagrįstas visų suinteresuotų šalių preferencijomis, o taip pat išorinės naudos bei veiksmingumo, ekonominio efektyvumo ir įgyvendinamumo vertinimo rezultatais. Reikšminiai žodžiai: energijos vartojimas namų ūkiuose, klimato kaitos švelninimas, klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas.

ENHouseholds account for about 70% of all greenhouse gas emissions through energy use, but their potential contribution and position in climate policy is not well understood. One of the main challenges in the formulation of climate change mitigation policy is balancing the benefits of climate change mitigation with long-term and globally shared public goods such as energy efficiency and the use of renewable energy resources. Energy consumption and conservation, use of renewable energy resources and other climate change mitigating actions are related to consumer decision-making and behaviour. The promotion of these actions must be linked to the idea that reducing greenhouse gas emissions is beneficial to society. Determining the preferences of all stakeholders is also critical to creating the right initiatives. As a result, insights from behavioural economics can help shape politics by explaining how people evaluate options, make decisions, and change behaviour in the area of climate change mitigation. The main goal of the dissertation is to create a model for assessing the benefits of climate change mitigation measures in households and to determine the most appropriate measures. These measures and the methods for evaluating their benefits in the dissertation are analysed based on insights from behavioural economics. The created benefit assessment model was verified by conducting empirical research in Lithuania. This allowed for the identification of the most appropriate climate change mitigation measures in households, based on the preferences of all stakeholders, as well as the results of the assessment of external benefits and effectiveness, economic efficiency and efficacy. Keywords: energy consumption in households, climate change mitigation, assessment of climate change mitigation measures, increasing the efficiency of energy consumption, promoting the use of renewable energy resources.