Лев Карсавин: универсальная личность в контексте европейской культуры
LTKnygoje tyrinėjama Levo Karsavino intelektualinė biografija, pedagoginė ir mokslinė veikla. Remiantis archyvine medžiaga ir kitais dokumentais, pirmoje knygos dalyje rekonstruojami Karsavino ankstyvieji gyvenimo ir studijų metai Rusijoje, pedagoginio ir mokslinio darbo pradžia Peterburge. Aptariami egzilio metai Berlyne ir Paryžiuje, nusakomos Karsavino įsijungimo į eurazijininkų sąjūdį aplinkybės ir atvykimo į Kauno universitetą priežastys. Aprašomi tragiškai susiklostę įvykiai Sovietų okupuotoje Lietuvoje. Antroje knygos dalyje gvildenamos pagrindinės Karsavino idėjos, pradedant pirminėmis filosofinėmis, religinėmis ir istorinėmis įžvalgomis, kilusiomis iš susidomėjimo Vakarų Europos viduramžių dvasine kultūra. Išlikdamas pozityvizmo rėmuose, kultūros istorikas kūrė naują istorijos tyrimo metodologiją ir tapo antropologinės krypties pradininku. Jis traktavo pasaulinę istoriją kaip žmonijos dvasinę raidą. Šioje dalyje taip pat analizuojami mažiau žinomi Karsavino straipsniai, kuriuose atsiskleidžia jo požiūris į Rusijos revoliuciją. Karsavinas vertino Rusijos revoliuciją Eurazijos ideologijos kontekste, todėl pateikė perdėm optimistinę perspektyvą, kuri paaiškina ir jo atsisakymą išvykti į Vakarus po Antrojo pasaulinio karo. Trečioje knygos dalyje lyginamos Levo Karsavino ir Oswaldo Spenglerio kultūrologinės koncepcijos. Abu mąstytojai grindė naujas istorijos mokslo idėjas, nors jų požiūriai į pasaulio istorijos ir kultūros raidą išsiskyrė. Skirtingai jie suvokė ir istorinį Rusijos likimą.
ENThe book studies the intellectual biography of Lev Karsavin, his academic and pedagogic activities. Based on the archive material and other documents, the first part of the book reconstructs Karsavin’s early years of life and studies in Russia, and the start of his pedagogic and academic work in Russia. The years of exile in Berlin and Paris are discussed, the circumstances of Karsavin’s joining the Eurasian movement and reasons for his arrival to the University of Kaunas are explained. Tragic events during the Soviet occupation in Lithuania are described. The second part of the book analyses Karsavin’s key ideas starting from the first philosophical, religious and historic insights emerging from his interest in the spiritual culture of the Western Europe. Maintaining his positive attitudes, the historian of culture created a new methodology of history research and became the founder of the anthropological direction. He interpreted history as the spiritual development of the humankind. This part also analyses less known articles by Karsavin, in which his attitude towards the Russian Revolution is revealed. Karsavin evaluated the revolution in the context of Eurasian ideology; therefore, his prospect was optimistic, what explains his refusal to emigrate to the west after World War II. The third part of the book compares culturological concepts by Lev Karsavin and Oswald Spengler. The both thinkers justified the ideas of the science of history, however, thier attitudes towards the world history and development of culture differed. They also differently perceived the historical fate of Russia.
