Дети после распада брака родителей во Франции, России и Литве: отличаются ли отношения детей с отцом и матерью?

LTPer pastaruosius dešimtmečius pastebimai pakito šeimos santykių kryptys. Šis reiškinys pastebimas visose trijose analizuotose valstybėse – Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Neabejotinai sudėtingėjantys suaugusiųjų tarpusavio santykiai turi įtakos ir vaikų padėčiai. Padaugėjus skyrybų, daug daugiau vaikų susiduria su gyvenimu tik su vienu iš tėvų, statistiškai dažniausiai su motina. Straipsnio autoriai siekia ištirti ir apibūdinti santykius, kurie susiklosto tarp vaiko ir vieno iš tėvų, negyvenančio kartu. Tyrimo metu vertinama, kaip šiuos santykius įtakoja įvairūs faktoriai: vaiko lytis, amžius, buvęs santuokos iširimo metu, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, kiek laiko yra praėję nuo skyrybų momento, kas buvo skyrybų iniciatorius, ar buvo sudaryta vieno ar abiejų tėvų pakartotinės santuokos. Duomenys, surinkti visose trijose valstybėse atskleidžia, jog šioms trims valstybėms yra būdingos tam tikros bendros tendencijos, tuo pat metu kiekviena valstybė turi ir savų specifiškumų. Visoms valstybėms būdinga tai, kad daugelis vaikų po skyrybų lieka gyventi su motinomis, o tai lemia retus susitikimus su atskirai gyvenančiu tėvu bei dažnai blogėjančius vaiko ir tėvo santykius. Taip pat pastebėta, kad vaikų ir tėvų santykiams vaiko lytis turi reikšmės Rusijoje ir Prancūzijoje, bet ne Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje pastebimi mažiau stabilūs tarpusavio santykiai tuo atveju, kai yra sudaroma pakartotinė vieno iš tėvų santuoka.

ENIn Russia and Lithuania, as in France, conjugal trajectories have become increasingly complex in recent decades, leading to profound changes in children's family situations and histories. In particular, union dissolution is becoming more frequent and, when separation occurs, child custody is most often granted to the mother. This article describes the relations (frequency of meeting and degree of satisfaction with the relationship) between noncohabiting children and each of their parents and seeks to identify certain determinants of these relations: sex of children, age at separation, parent with custody, time since separation, parent who initiated the divorce, repartnering of a parent. The analyses reveal a certain number of similarities between countries (such as lower frequency of father-child relations, for example), but also divergences (the child's sex influences relations in Russia and France but not in Lithuania).