LTŠios knygos autoriai nekėlė uždavinio parašyti Alksniupių krašto istoriją. Darbo tikslas - tai siekis, pasinaudojant pokomunistinės demokratijos teikiamomis galimybėmis, Lietuvos tūkstantmečio proga politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo kontekste fragmentiškai aprašyti beveik 500 metų trukusį Alksniupių krašto (Šakos vaitijos) raidos intervalą. Ruošiant knygai medžiagą naudotasi Lietuvos Respublikos archyvų fonduose aptiktais įvairių laikų dokumentais, rašytiniais istorijos šaltiniais, kaimų žemių planais, užrašais ant paminklų kapinėse, kolektyvinių ūkių istorijomis, laikraščių straipsniais, gyventojų pateiktais genealoginiais ir biografiniais duomenimis bei senbuvių ir autorių prisiminimais. Vadovaujantis principu, kad kokia bebūtų skaudi faktinė tiesa, reikia ją pasakyti, atrenkant medžiagą spaudai stengtasi, kad istoriniai faktai būtų pateikiami be pagražinimų ir iškraipymų, jų vertinimą paliekant objektyviam, nepolitizuotam skaitytojui. Šią knygą rašė du autoriai. Adolfas Venslovas surinko archyvinę ir didžiąją dalį publikuotos medžiagos, užsienio kalbomis rašytą medžiagą išvertė į lietuvių kalbą, pasinaudojo aprašomų kaimų žemių planais ir suformavo istorinę knygos dalį. Gražina Vengrienė - istorikė ir kraštotyrininkė - iš Alksniupių vidurinės mokyklos kraštotyros muziejaus fondų atrinko šiai knygai tinkamą rašytinę ir vaizdinę informaciją, atliko savo krašto praeitimi besidominčių senbuvių apklausą, surinko jų siūlomą publikavimui informaciją apie asmenis. Knyga struktūriškai suskirstyta į keturis skyrius, o skyriai - į atitinkamą skaičių pastraipų. Medžiaga pateikiama chronologine seka. [Iš pratarmės]