Maximilian Steinberg: irony of fate

LTStraipsnyje analizuojama ir vertinama Vilniuje gimusio ir užaugusio įtakingo XX a. I pusės Rusijos kompozitoriaus ir pedagogo Maksimiliano Šteinbergo (1883–1946) kūrybinė veikla. Remiantis istoriniais dokumentais, rekonstruojami jo ryšiai su Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu, Igoriu Stravinskiu, Dmitrijumi Šostakovičiumi, primenama apie pas jį studijavusius Stasį Šimkų, Juozą Tallat-Kelpšą, Jurgį Karnavičių, Juozą Žilevičių. Susiklosčiusių istorinių aplinkybių ir vilnietiškų ištakų kontekste aiškinami M. Šteinbergo asmenybės bruožai, meninės nuostatos ir gyvenimiškos filosofijos formavimosi dėsningumai. Straipsnyje pateikiami autentiški M. Šteinbergo ir jį artimai pažinojusių amžininkų atsiminimai, supažindinama su šiuolaikinių tyrėjų požiūriu į šį muziką, jo vietą XX a. I pusės kultūros procesuose.

ENThe article analyses and evaluates the artistic work of Maximilan Steinberg (1883–1946), a major figure of Russian musical culture of the first half of the XX century who was born and raised in Vilnius. The article focuses on a reconstruction, based on historical documents, of his connections with Rimsky-Korsakov, Stravinsky, and his pupil Shostakovich, as well as with notable Lithuanian musicians Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša, Jurgis Karnavičius and Juozas Žilevičius. In the context of reviewing historical circumstances and Vilnius sources, an attempt is made to analyse the formation of specific traits of Steinbergs personality, to point to views of art characteristic of him, and to trace the formation of his life philosophy. The article cites memoirs of both Steinberg and those who knew him closely, evaluates his place in the musical culture of the first half of the 20th century, and addresses views of Steinberg most often found in modern musicological literature.