Wspomnienie o losach mogily Wladyslawa Syrokomli
LTTrumpame straipsnelyje keliamas klausimas dėl poeto Vladislovo Sirokomlės (Wladyslaw Syrokomla, tikrasis vardas: Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz,1823-1862) atminimo įamžinimo ir antkapinio akmens sutvarkymo. Poetas palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Literatų kalnelyje. Straipsnyje trumpai apžvelgiama Rasų kapinių istorija XIX-XX a. Įdomu, kad pirmasis šių kapinių antkapių įrašus 1954 m. ėmėsi aprašyti V. Sirokomlė. Deja, jo užrašai iki šiol neaptikti. Poetas gyveno Vilniuje ir Boreikovščiznos palivarke, kuriame lankydavosi Vilniaus kultūrinis elitas (nuo 1975 m. šiame palivarke veikia V. Sirokomlės gyvenimui ir kūrybai skirta muziejaus ekspozicija). Poeto kapą Rasų nekropolyje visada lankydavo ne tik vilniečiai, bet ir iš toli atvykę jo talento gerbėjai. Straipsnyje pateikiama duomenų apie kapo būklę XIX-XX a., antkapinio įrašo variantai. Remiantis periodine spauda, aptariamos Vilniaus kultūrinių draugijų pastangos rinkti lėšas ir tvarkyti V. Sirokomlės kapo aplinką (kaip ir kitų žymiųjų kūrėjų amžinojo poilsio vietas Rasų kapinėse). Paskutinį kartą paminklas buvo atnaujintas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, yra prastos būklės.
ENThe brief article raises an issue of immortalising the memory of poet Wladyslaw Syrokomla (real name: Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz, 1823–1862 ) and of looking after his tombstone. The poet was buried in Vilnius Rasos Cemetery, on the Hill of the Literaries. The article gives a brief overview of the history of Rasos Cemetery in the 19th and the 20th centuries. It is interesting that W. Syrokomla was the first to begin describing tombstone inscriptions in this cemetery in 1954. Unfortunately, his notes have not been found as yet. The poet lived in Vilnius and Borejkowszczyzna Folwark which was visited by Vilnius cultural elite (a museum exposition devoted to W. Syrokomla’s life and creative work has been running in this Folwark since 1975). The poet’s grave in Rasos Necropolis has always been visited by not only Vilnius residents, but also admirers of his talents coming from far away. The article provides details of the condition of the grave in the 19th and the 20th centuries, and variants of the epitaph. Based on the regional press, the article discusses attempts by Vilnius cultural associations to raise funds and look after the grave of W. Syrokomla (and also graves of other well-known creators in Rasos Cemetery). The memorial was last renovated in 1930s and is in a poor state.
