Naujas papročių ir liaudies religingumo tyrinėjimas
LTRecenzijoje aptariama Jono Mardosos knyga „Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos. Liaudiškojo pamaldumo raiška XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje“ (2009). Mokslinį šios monografijos naujumą pabrėžia metodologiniu tyrimo pagrindu autorius pasirinktas verbos tematikos nagrinėjimas liaudiškojo pamaldumo požiūriu. Pasirinkta verbų tyrimo problema – liaudies religingumo analizė. Pastaruoju metu ši problema tampa viena aktualiausių Europos etnologijoje. Etnologijos mokslo specifika lemia, kad absoliuti dauguma etnologų darbų yra paremti pačių autorių atliktais etnografiniais lauko tyrimais. Todėl rašant šia mažai tyrinėta tema, buvo atlikti nauji etnografiniai lauko tyrimai. Monografija susideda iš dviejų stambių dalių. Didelį dėmesį autorius skyrė etnokonfesinių savitumų analizei. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nusistovėjo du pagrindiniai žaliavos šaltiniai: gluosnis ir kadagys. Antrame skyriuje nagrinėjamas verbų panaudojimas liaudies papročiuose ir apeigose. Daugiausia dėmesio skiriama verbai kaip religiniam simboliui, jos liaudiškam suvokimui ir interpretavimui atskleisti. Išskiriami du svarbiausi ritualinio verbų panaudojimo būdai: kontaktinis ir simbolinis. Knygos pabaigoje daroma išvada, kad verbos palaipsniui tampa mažai nuo etnokonfesinių veiksnių priklausančiu liturginiu simboliu. Taip priartėjama prie darbo pradžioje iškeltos hipotezės patvirtinimo. Mardosos monografija yra reikšminga analizuojant tiek papročių, tikėjimų, liaudies magijos, religingumo, tiek kultūrų sąveikos ir etnokultūrinio tapatumo problemas.
ENThe review discusses the book “Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos. Liaudiškojo pamaldumo raiška XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje” [Eastern Lithuanian and Western Belarusian Palms. The Expression of Folk Piety in the Second Half of the 20th c. – the Beginning of the 21st c.] by Jonas Mardosa (2009). The scientific recency of this monograph is emphasised by a methodological research of the theme of palms with regard to folk piety. The chosen problem of palm research is the analysis of folk religiousness. The problem has lately become one of most relevant in European ethnology. The specifics of the science of ethnology determines that the absolute majority of ethnologists’ works are based on the ethnographical fieldwork conducted by the authors. Therefore, new ethnographical fieldwork has been carried out when exploring this rare issue. The monograph consists of two large parts. The author paid considerable attention to the analysis of ethno-confessional peculiarities. It has been established that during the given period two main sources of raw material were used for the production of palms. i.e. willow and juniper. The second chapter of the book analyses the use of palms in folk customs and rituals. Focus is on a palm as a religious symbol, its folk perception and interpretation. Two most important ways of the ritual usage of palms are distinguished: contact and symbolic. The book draws a conclusion that the palms have gradually become a liturgical symbol that is little dependent on ethno-confessional factors. Thus the hypothesis raised at the beginning of the study is confirmed. The monograph by Mardosa is significant for the analysis of the problems of customs, beliefs, folk magic, religiousness, interaction of cultures and ethnocultural identity.
