Tarp inercijos ir tradiciškumo: lietuvių religingumo bruožai
LTStraipsnyje, remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, nagrinėjami religingumo ir moralės pokyčiai pokomunistinėje Lietuvoje kitose šalyse vykstančių procesų atžvilgiu. Daugiausiai dėmesio skiriama religinio asmenybės identiteto, bažnytiškumo, krikščioniškumo, moralinio atlaidumo ir pilietinės moralės analizei. Išskiriamos trys pagrindinės religingumo formos: religingumas iš įsitikinimo, tradicinis ir inertinis religingumas. Pagal tai, kokio tipo gyventojai vyrauja vienoje ar kitoje valstybėje, išskiriami šeši valstybių tipai. Pagrindinė religingumo raidos tendencija Vakaruose – tradicinio religingumo valstybių virtimas inertinio religingumo valstybėmis, o pastarųjų – nereligingas. Lietuvoje vyrauja inertinis religingumas, tačiau religinės tradicijos tebėra svarbios daugelio žmonių gyvenime.
ENThe article, drawing on the data of the research of European values, deals with changes in religiousness and morals in post-Communist Lithuania against the background of religious processes in other countries. The attention is focused on the analysis of personal religious identity, christianness, the institution of the church, moral forgiveness and civic morality. Three major forms of religiousness are singled out: religiousness by conviction, traditional religiousness and inert religiousness. Depending on what type of inhabitants is dominant in a country, six types of countries have been distinguished. In the West, the main tendency of religiousness is the transformation of traditional religiousness into the countries of inert religiousness, and the latter into irreligious ones. In Lithuania, inert religiousness is dominant, but religious traditions still play an important role in the lives of part of the population.
