In der Kürze liegt die Würze? Strategien der Informationsdarbietung in deutschen und litauischen Fachtiteln
LTTyrimo objektas – mokslo straipsnio pavadinimas, kuriam, panašiai kaip ir anotacijai, mokslinėje komunikacijoje tenka labai svarbus vaidmuo: jis ne tik padeda mokslininkui orientuotis literatūros gausybėje, bet kartu tampa ir pagrindiniu atrankos kriterijumi sprendžiant, kuris tekstas gali būti aktualus. Interneto amžiuje pavadinimo vaidmuo dar svarbesnis: kuo jame daugiau vadinamųjų raktažodžių, tuo lengviau jį rasti internetiniuose šaltiniuose. Manoma, kad kuo ilgesnis pavadinimas, tuo jis informatyvesnis. Tačiau ar efektyvesnis? Šiame straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia pavadinimo efektyvumą. Tirta 200 vokiškų ir 200 lietuviškų lingvistinių straipsnių pavadinimų, atsitiktinai atrinktų iš lietuvių ir vokiečių kalba leidžiamų mokslo žurnalų. Straipsnio tikslas – nustatyti pagrindines pavadinimo formulavimo tendencijas vokiečių bei lietuvių kalbose ir paanalizuoti jų informacijos pateikimo strategijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas sintaksinėms pavadinimo struktūroms. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tirtų vokiškų pavadinimų yra dvinariai, lietuvių kalboje tokie pavadinimai sudaro tik 15 %. Dvinaris pavadinimas autoriui suteikia galimybę visą informaciją skaidyti į dvi dalis: pirmoje dalyje, dažniausiai labai trumpai ir glaustai, t.y. nenaudojant jokių atributų, pateikiama pagrindinė, daugiau bendro pobūdžio informacija, antroje dalyje ji konkretinama, praplečiama, tikslinama. Lietuvių autoriai tokias strategijas taiko labai retai. Daroma išvada, kad vokiečių kalba rašantys autoriai vis dažniau perima žurnalistikoje paplitusias pavadinimų formulavimo strategijas, o lietuvių autoriai savo pavadinimu siekia kuo išsamiau ir kuo tiksliau informuoti skaitytoją apie teksto turinį. Būtent dėl to daugelis lietuviškų pavadinimų yra labai ilgi, sudėtiniai atributiniai junginiai.[...].
ENAn object of the research is a title of a scientific article. The title as an abstract has a very important role in scientific communication. It not only helps a scientist to orient in the variety of literature, it also becomes the main criteria when making a decision which article may be topical. In the era of the Internet, a title is even more important: as many keywords it has, as easier is to find it in the Internet sources. It is thought that longer titles are more informative. But is it more effective? The article raises a question: what influences the title's effectiveness? 200 German and 200 Lithuanian titles of linguistic articles were analysed. They were randomly chosen from Lithuanian and German scientific magazines. An aim of the article is to determine the main tendencies of the title formation in German and Lithuanian languages and make an analysis of their information rendering strategies. The main attention was paid to syntactic structures of titles. It was determined that more than a half of analysed German titles were binary and only 15 % of titles were binary in Lithuanian. A binary title gives an author a possibility to divide information into two parts: the first one usually shortly and briefly, i.e. without any attributes, presents the main and usually general information, the second provides information in a more concrete, wider and accurate way. Lithuanian authors rarely apply such strategies. A conclusion is that authors writing in German more frequently use the strategies of title formulation which are spread in journalism; Lithuanian authors with the help of the title intend to inform the reader about the contents of the text in the most comprehensive and accurate way. Therefore, the majority of Lithuanian titles are very long and contains complex attributive constructions.
