Naujoji lietuvių drama

LTXXI a. lietuvių dramaturgijai skirtos studijos įvadiniame straipsnyje apžvelgiama naujoji lietuvių dramaturgija, kuri apibūdinama kaip drama-provokacija. Knygoje publikuojamos pjesės atskleidžia naujosios lietuvių dramos vaizdą: šiuolaikinės dramaturgijos santykį su tradicija, būdingas temas, draminės kalbos ieškojimų kryptis. Istorinės-poetinės dramos poetiką G. Grajauskas („Mergaitė, kurios bijojo Dievas“) praplečia dabarties detalėmis. Parabolinėse pjesėse (V. Veršulio „Lifte“, „Už durų“, „Žalčio siuita“; G. Labanauskaitės „Circus“ draminėse situacijose kuriamas draminės kalbos gyvumo bei laisvumo įspūdis. Politinio-institucinio grotesko tradiciją pratęsia H. Kunčiaus „Matas“, J. Kelero „A-B“. Emigracijos problemą kelia „Antoškos kartoškos“, šou kultūros įtaką šiuolaikinio žmogaus gyvenimui – „Sing When You're Winning“. Psichologinės pjesės suskamba natūraliomis kalbos intonacijomis, kurios maksimaliai ištirpdo ribą tarp personažo vidinės jausenos ir jos išsakymo žodžiu. Tikslia personažo žodine saviraiška pasižymi monopjesės: J. Kelero „Taksi numeris penki“, J. Tertelio „Vienaveiksmė monopjesė pradedančiam aktoriui“. Vienas ryškiausių naujosios dramaturgijos struktūros bruožų yra perėjimai į kitą laiką bei kitą (ar kito žmogaus) erdvę, kurie leidžia sukurti dialogą tarp skirtingų epochų, žmonių, sugretinti įvairius stilius. Šiuolaikinėje dramoje istorinės temos atskleidžia rašytojų pastangas sugrąžinti į kultūrinę ir pilietinę atmintį sovietmečiu uždraustos istorijos epizodus; atliekamas savotiškas sociologinis lietuvybės fenomeno, lietuviškojo mentaliteto tyrimas.

ENThe introductory article of the study aimed at analysing Lithuanian dramaturgy of the 20st century reviews the new Lithuanian dramaturgy, which is described as a drama-provocation. The book contains plays revealing the image of the new Lithuanian drama: the relation of the modern dramaturgy with traditions, its themes, and ways of searching for drama language. G. Grajauskas („Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ [The Girl the God was Afraid of] enhances the poetics of historical and poetic drama with present details. In drama situations of parabolic plays („Lifte“ [In a Lift], „Už durų“ [Behind the Door], „Žalčio siunta“ [A grass-snake’s batch] by V. Veršulis an image of freedom and liveliness of the drama language is created. The tradition of political and institutional grotesque is further developed in H. Kunčius poem “Matas” and J. Keleras’ poem “A-B”. The problem of emigration is also discussed in the poem “Antoškas Kartoškas” and the poem “Sing When You’re Winning” is concerned with the impact of show culture on the life of a modern man. Psychological poems have natural linguistic intonations, which diminish the boundary between inner feelings of the character and verbal expression thereof to the maximum extent. Character’s verbal self-expression is characteristic to the following monoplays: J. Keleras “Taksi numeris penki” [Taxi No. 5], J. Tertelis’ “Vienaveiksme monopjesė pradedančiam aktoriui” [One act monoplay for a beginner actor]. One of the most prominent features of the structure of the new dramaturgy is transitions from one time to another or another sphere of another man, which allow creating a dialogue between different epochs and people and to compare various styles. In the modern drama historical themes reveal writers’ efforts to return historic episodes banned in the Soviet period back into the cultural and civil memory.