Būti žmogaus, o ne ideologijos pusėje

LTReikšmingiausias talentingo rašytojo Jono Avyžiaus kūrinys yra romanas „Sodybų tuštėjimo metas“ (1970). Romano pasirodymo, kaip ir visos Avyžiaus kūrybos, laikas – tai laikmetis, kuomet oficialiajai literatūros linijai svarbiausia buvo ne meninė tiesa, o gerai ir skambiai įtempta ideologinė „styga“. Vis dėlto Avyžius sugebėjo išlaviruoti šioje sudėtingoje situacijoje ir kurti literatūrą. Romano herojaus Gedimino Džiugo, mokytojo, poeto, žemdirbio sūnaus paveikslas atskleidžia ne tik vieno žmogaus, bet ir visos tautos tragediją. Asmenybė, trokštanti pasirinkti, laisva valia, kuri žmogui duota kaip pagarba jo asmeniškumui, dviejų ideologijų sankirtoje iš esmės neturi pasirinkimo. Jono Avyžiaus romanas „Sodybų tuštėjimo metas“ šiandien reikšmingas galbūt ne kaip epopėjinio žanro kūrinys, o kaip sudėtingo laikmečio ir į tą laiką įsukto žmogaus gyvenimo atspindys. Romano puslapiai atskleidžia dar galbūt ir nejaustą potekstę, paliudydami, kad kūrybinė žmogaus prigimtis neatsiejama nuo banalių laiko ir vietos sąlygų, kurios ne visada tai prigimčiai palankios, o žodžiai „būti žmogaus, o ne ideologijos pusėje“ gali skambėti kaip varis ir cimbolai, nesgi ideologija, kaip žinome iš patirties, su žmogiškumu turi itin daug bendro. Sakyčiau, „Sodybų tuštėjimo metas“ yra iš tų kūrinių, kurie, atspindėdami oficialiąją ideologiją, atskleidžia specifinį šio „ideologinio žmogiškumo“ veidą. Reikia tikėtis, kad tai bus suprantama ne tik mums, daugiau ar mažiau susidūrusiems su buvusia sistema, bet ir būsimiems „Lobyno“ skaitytojams.

ENThe novel “Sodybų tuštėjimo metas” [The Lost Home] by Jonas Avyžius (1970) is the most significant work of the talented writer. The time when the novel, like all works of Avyžius, appeared was the period when the official line of literature focused on a well and sonorously stretched ideological “string” rather than artistic truth. However, Avyžius managed to tack in this complicated situation and create literature. The picture of the protagonist of the novel, Gediminas Džiugas, a teacher, poet and son of a farmer, reveals the tragedy of both an individual and the entire nation. A personality who wishes to make a choice by free will that is given to a person as respect for his personality does not actually have any freedom of choice at the intersection of two ideologies. The novel by Jonas Avyžius is today significant perhaps not as a work of epic genre but rather as the reflection of a difficult time and life of an individual immersed in that time. The pages of the novel reveal a possibly unfeeled sub-text, witnessing that the creative human nature cannot be separated from the banal time and place conditions that are not always conducive to that nature, and the phrase “to be on the side of an individual and not ideology” might become as sounding brass, or a tinkling cymbal, because ideology, as we know by experience, has much in common with humanity. “Sodybų tuštėjimo metas” might be attributed to those works that reflect the official ideology and show the specific face of this “ideological humanity”. Let’s hope that this will be understood not only by those who have encountered the former system to a smaller or greater extent, but also by the future readers.