Литовско-белорусский рублево-злотово-грошовый счет конца 18 - начала 19 века

LTRemiantis Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos archyvine medžiaga ir kitais šaltiniais nagrinėjami XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje baltarusių žemėse vartotų skirtingų pinigų (rublių, zlotų, grašių, kapeikų) vertės ekvivalentai tarpusavio atžvilgiu, kai LDK teritorijoje (lietuvių ir baltarusių žemėse) susidūrė Žečpospolitoje ir Rusijoje iš anksčiau susiformavusios piniginės sistemos. Paliečiamas ir būdvardžių „ruski / russkij“ (rusiškas), „belorusskij“ (baltarusiškas), „litovskij“ (lietuviškas) vartojimas XVII–XVIII a. dokumentuose ir XIX a. pradžioje, kadangi taikant šiuos būdvardžius būdavo apibūdinamos monetos, pinigai. Pateikiami konkretūs pavyzdžiai rodo, kad apibūdinimu „ruski / russkij“ anksčiau dažnai būdavo įvardijami LDK pravoslavų tikėjimo gyventojai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Daugeliu atveju Žečpospolitoje Rusia vadintos anaiptol ne Rusijos žemės. Pastarosioms įvardinti vartoti Maskvos valstybės, maskolių ir panašūs terminai. Šie bendresni dalykai yra svarbūs dėl sąvokų kaitos, į ką reikia atsižvelgti ir tiriant piniginius santykius.Straipsnyje daroma išvada, kad buvusios Žečpospolitos rinka XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje priėmė Rusijos monetas, kaip kad anksčiau priimdavo kitų Europos valstybių monetas. Tuo pačiu iš karto buvo bandoma rusiškus pinigus adaptuoti anksčiau Žečpospolitoje nusistovėjusiai bazinei pinigų skaičiavimo sistemai, pagrįstai trimis dešimtimis vienetų, kai Rusijos sistema buvo pagrįsta kitokiu skaičiavimu – kapeikų šimtais.

ENOn the basis of Lithuanian, Belarusian, Russian archival material and other sources, the article analyses the value equivalents of different amounts of money (roubles, złoty, groschens, kopecks), used in the Belarusian lands in the end of the 18th century-the beginning of the 19th century, with respect to one another, when the previously formed monetary systems, that formed in Polish–Lithuanian Commonwealth and Russia, collided in the territory of the Grand Duchy of Lithuania (the Lithuanian and Belarusian lands). The use of the adjectives "russkij" (Russian), "belorusskij" (Belarusian), "litovskij" (Lithuanian) in the documents of 17th and 18th centuries and the beginning of the 19th century is also touched upon, since these adjectives were used to characterize coins, money. Specific examples that are presented show that the adjective "russkij" (Russian) was often used when referring to Ukrainian, Belarusian, and Russian people from the Grand Duchy of Lithuania that are of the Orthodox belief. In many cases, when it comes to the Polish–Lithuanian Commonwealth, not all Russian lands were called Rusia. The latter were called the Moscow State, the state of Muscovites, etc. This is important because of the change in these concepts that must be taken into account when exploring monetary relationships. The article draws a conclusion that the former market of the Polish–Lithuanian Commonwealth accepted the Russian coins in the end of the 18th century-the beginning the 19th century the same way it previously accepted the coins from other European countries. At the same time, it was immediately attempted to adapt Russian money to the basic system of monetary calculation that was established in the Polish–Lithuanian Commonwealth, based on three tens of units, when the Russian system was based on a different calculation - the hundreds of kopecks.