Литовская монета в денежном обращении украинских земель в 16 - первой половине 17 века

LTIki XIV a. vidurio ukrainiečių žemės pakliuvo į gretimų valstybių sudėtį. Didžioji dalis įėjo į LDK kaip atskiros dalinės kunigaikštystės. Ši politinė priklausomybė darė įtaką ir piniginei apyvartai ukrainiečių žemėse. Atvežtinės užsienio šalių monetos kaip Prahos grašiai ir kitos negalėjo patenkinti piniginės apyvartos poreikių. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui (1492–1506) Vilniuje gausiai pradėjus kaldinti kokybiškas monetas (pusgrašius ir denarus), jos greitai paplito. Žygimanto I valdymo laikais (1506–1548) lietuviškų monetų kaldinimas žymiai padidėjo. Su pertrūkiais monetos gausiai kaldintos Vilniuje ir XVII a. I pusėje. Lenkų ir lietuvių monetinės sistemos dalinai skyrėsi, o gryno sidabro kiekio skirtumas lietuvių ir lenkų kaldinamose monetose sudarė apie 20 %. Tai apsunkindavo piniginę apyvartą. Siekta piniginę sistemą suvienodinti. Čia buvo reikšmingi 1569 m. Liublino seimo nutarimai. Praėjus dešimtmečiui sistema suvienodinta, o ukrainiečių žemėse sutinkamuose istorijos šaltiniuose jau nėra skiriamos lietuviškos ir lenkiškos monetos, nes jų metrologiniai parametrai buvo sulyginti. Po 1580 m. monetinės ordinacijos kaldintos monetos be kliūčių funkcionavo jungtinėje Lenkijos–Lietuvos valstybėje, o ankstesnio kaldinimo Lietuvos monetų dalis ėmė mažėti. Straipsnyje atskleidžiama, kad nuo XV a. pab. Vilniuje kaldintos monetos (grašiai, pusgrašiai ir kt.) tapo pagrindinėmis LDK ukrainiečių žemėse, kuriose jos XVI a. ir XVII a. I pusėje užėmė svarbią vietą. Tai pagrindžiama archyviniais šaltiniais, tai liudija ir monetų lobiai ukrainiečių žemėse.

ENBy the middle of the 14th century Ukrainian lands fell into the composition of adjacent states. Most of them entered the Grand Duchy of Lithuania as partial principalities. This political subordination also influenced monetary circulation in the Ukrainian lands. The imported foreign coins such as the Prague groschens and others could not meet the needs of monetary circulation. As the Grand Duke of Lithuania, Alexander Jagiellon (1492-1506), started issuing high-quality coins (half-groschen coins, denarius) they quickly spread. During the reign of Sigismund I (1506-1548), the issuing of Lithuanian coins has increased significantly. The coins were intermittently struck in Vilnius in the first half of the 17th century, too. The Polish and Lithuanian monetary systems were partially different, and the difference in pure silver in Lithuanian and Polish coins was about 20%. This would complicate the monetary circulation. The goal was to unify the monetary system. The resolutions, put forward by Lublin Seimas (parliament) in 1569, were significant. After a decade, the system is unified, and in Ukrainian lands, mentioned in historical sources, there are no longer any Lithuanian and Polish coins since there were no differences in their metrological parameters anymore. Coins, minted after the coin ordination of 1580, functioned smoothly in the joint states of the Polish–Lithuanian Commonwealth, while the share of previous coinage of Lithuanian coins began to decrease. The article reveals that since end of the 15th century, the coins minted in Vilnius (groschens, half-groschen coins, etc.) became the main coins in the Ukrainian lands, where they remained important throughout the 16th century and the first half of the 17th century. It is proved by archival sources and the amount of coins found in the lands of Ukrainians.