LTStraipsnyje aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetos Estijos monetų lobiuose. LDK monetos Estijos teritorijoje pasirodė vėliausiai 1530 m. XVI a. antrojo ketvirčio Estijos monetų lobiuose rasta mažai Aleksandro Jogailaičio grašių. Nuo 1550 m. tokios monetos randamos ir Latvijos lobiuose, tačiau prasidėjus Livonijos karui iš apyvartos dingo. LDK monetų apyvarta Estijos žemėse išplito nuo 1570–1580 m. 1610–1611 m. Lenkijos ir Švedijos karo metu fiksuojamas ypač didelis lietuviškų monetų kiekis Estijos teritorijoje (nuo 21,4 iki 94,6%). Tai aiškinama karo sukeltais nuostoliais – žuvo daug Estijos gyventojų, be to kraštas išgyveno klimato atšalimą. Lietuviški pusgrašiai Estijos teritorijoje liovėsi cirkuliuoti 1620 m. Tuo pat metu Estijos monetarinėje sistemoje pradėjo cirkuliuoti lietuviški šilingai, kaldinti Vilniuje Zigmanto Vazos laikais (1587–1632). Zigmanto Vazos monetos pasirodė kartu su sidabriniais Jono Kazimiero (1648–1668) šilingais. Zigmanto Vazos monetos kaldintos XVII a. pirmajame ketvirtyje ir vis dar cirkuliavo apyvartoje amžiaus viduryje. Tai aiškinama tuo, jog 1627–1650 m. didelių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos kalyklose nevyko. 1660 m. Estijos lobiuose greta varinių Jono Kazimiero šilingų cirkuliavo ir sidabrinės LDK monetos. XVII a. viduryje išskirtini 2 pinigų apyvartos arealai Estijoje. Pietinėje dalyje cirkuliavo Lenkijoje kaldintos monetos, o šiaurinėje dalyje – Švedijos monetos. Tai susiję su prekybiniais interesais. Lyginant Estijos ir Latvijos monetų lobius matyti, kad Estijos lobiuose sąlyginai mažai Zigmanto Vazos ir Jono Kazimiero monetų. Tikėtina, kad jos ten pateko tik Šiaurės karo laikotarpiu.