Tradicinės politikos nuobaigos ar pabaiga?

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėTradicinės politikos nuobaigos ar pabaiga?
Kita antraštėRemains of Traditional Politics or Its End?
AutoriaiVareikis, Vygantas
LeidinyjeKultūros barai . 2005, Nr. 11, p. 14-18
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPolitika (tradicinė, postmoderni); Vertybės; Normos; Politinė kultūra
Santrauka / Anotacija

LTTradicinė politinė sistema Vakaruose susiformavusi XIX a. pabaigoje, Lietuvoje pertraukta prezidentinio A.Smetonos režimo bei sovietinės modernizacijos ir įsiforminusi po nepriklausomybės atgavimo, šiandien atsidūrė transformacijos būsenoje. Vertybinis – institucinis Apšvietos ir modernusis projektas [...] Lietuvoje buvo realizuotas įstojus ES, kuri yra šių vertybių gynėja ir garantė. Modernizmo politinė kultūra formavosi kurdama dichotomijas, kaip tam tikrus binarinius opozicinius kodus [...]. Partijos ir jų atstovaujami ideologiniai projektai, turėję universalaus visuotinumo pobūdį, veikė tradicijos apibrėžtoje sisteminėjė erdvėje. Kad suvokti racionalų pasaulio paaiškinimą ir pagrįsti ideologinę tiesą subjektas privalėjo pasirinkti vieną iš priešybių taip susikurdamas vieną paaiškinimą, o kitą išstumdamas. [...] Vertybinės ideologijos Lietuvoje pradėjo transformuotis į taikomąsias politines technologijas pasirodžius A.Paulausko sukurtai „Naujajai sąjungai“, kuri per efektingą 1997 m. rinkimų kampaniją pradėjo eksploatuoti naujus įvaizdžius ir simbolius. [...] Lietuvos politikoje nebeliko bazinio dominuojančio koncepto, vertybinės dominantės, susijusios su ideologijomis. [...] Apolitinis pragmatiškumas yra postkomunistinės politinės sistemos bruožas. Lietuva po sovietinės okupacijos, be vakarietiško moderniosios politikos patyrimo, iš karto įšoko į transformacinę perėjimo į postmoderno kultūrą fazę. Po Sąjūdžio revoliucijos idealų pabaigos viskas sugrįžo prie savo ištakų – Sovietinėje Lietuvoje dominavusio noro praturtėti, gobšumo ir materialinių vertybių kaupimo ir asmeninės gerovės, kaip idealo, siekio. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENIn Lithuania, the traditional political system, developed in the West in the 19th c., was interrupted by the presidential regime of A. Smetona and by the Soviet modernisation. Having been revived after Lithuania’s independence, today this system is facing transformation. The institutional Enlightenment was realized in Lithuania after the country ascension to the EU. The political culture of modernity was developed by creating dichotomies as some particular binary opposition codes. Parties and their ideological projects, marked by their universality, functioned in the systematic space defined by tradition. In order to grasp the rational explanation of the world and to substantiate an ideological truth claim, a subject had to choose between the opposites, thus supplanting one explanation with the other. Value ideologies in Lithuania began their transformation after the emergence of the “New Union”, created by A. Paulauskas. Through the effective elections campaign in 1997, this party started to exploit new images and symbols. No foundational concept or dominant value related to ideology was left in Lithuanian politics. […] Apolitical pragmatism is the feature of the post communist political system. After the Soviet occupation had ended, Lithuania, with no experience in Western modern politics, jumped into the transformational stage of transition to post-modern culture. Once the ideals of Sąjūdis revolution had ended, everything returned to its origins – the desire to get rich, greed, the accumulation of material goods and search for personal welfare as an ideal.

ISSN0134-3106
Mokslo sritisPolitikos mokslai / Political sciences
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2812
Atnaujinta2018-12-17 11:36:52
Metrika Peržiūros: 1