National identity and Lithuanian literature in the displaced persons camps in Germany in 1945-1950

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėNational identity and Lithuanian literature in the displaced persons camps in Germany in 1945-1950
AutoriaiKuizinienė, Dalia
KnygojeBeginnings and ends of emigration : Life Without Borders in The Contemporary World . 2005, P. 193-203
Reikšminiai žodžiai
LTIšeivija; Tautinė tapatybė; DP stovyklos
ENLithuanian Exile Literature 1945-1990; DP Camps in Germany; Lithuanian Identity
Santrauka / Anotacija

LTPirmieji egzilio metai buvo pereinamieji adaptacijos svetimojoje aplinkoje, besikeičiančių tiek gyvenimiškų, tiek ir kultūrinių nuostatų metai. Gyvendami Vokietijos DP stovyklose įvairių generacijų kūrėjai individualiai išgyveno ir išsakė savo tautinio identiteto problemą, kontakto su Vakarais būtinybę ir siekį tai išreikšti savo kūryboje. Tautinio identiteto klausimas tapo svarstymo objektu. Itin daug apie savąją tapatybę svetimoje aplinkoje rašė jaunesniosios kartos atstovai Algirdas Landsbergis, Julius Kaupas, Adolfas Mekas. Įvairių generacijų atstovai svetimoje aplinkoje adaptavosi skirtingai, nevienodai priėmė vakarietiškas įtakas. Jaunoji karta svetimoje aplinkoje ieškojo naujų savęs įprasminimo būdų, nebuvo užsidariusi nuo pasaulinės kultūros ar literatūros įtakų, o jungė vakarietiškąją tradiciją su lietuviškąja. Jaunieji rašytojai ir žurnalistai gana lanksčiai ir imliai perėmė, pritaikė tai, ką pozityvaus gavo studijuodami Vokietijos universitetuose, skaitydami knygas, ieškodami visuotinės kultūros paralelių su lietuviškosios kultūros tremtyje įvairiomis tendencijomis bei mėgindami atsakyti į klausimą, kokia lietuvių kultūros vieta pasaulyje. Tai buvo individualus santykis su tuometine gyvenamąja tikrove, jaučiant ir save to konteksto dalimi, išgyvenant nuolatinę įtampą tarp lietuviškojo indentiteto ir pasaulio pilietybės. Jaunųjų lankstumas leido jiems perimti iš svetimosios aplinkos tai, kas pozityvu, nauja, o vyresniųjų kultūrininkų užsidarymas lietuviškojoje tradicijoje atitolino nuo pasaulio ir sunkino galimybę priimti tai, kas teigiama, nors ir nelietuviška

ENLiving in German camps writers of various generations individually experienced and expressed the problem of their national identity, the need of contact with the West and aspirations to express that in their creative work. Much on own identity was written by the young generation represented by Algirdas Landsbergis, Julius Kaupas and Adolfas Mekas. Representatives of different generations adapted to the alien environment in different ways and differently accepted Western influences. The young generation in the alien environment looked for new self-realisation ways and was not isolated from impacts of the global culture or literature but united the Western tradition with the Lithuanian one. Young writers and journalists were flexible and willing to take over and adapt what was positive in their studies at German universities by reading books, searching for parallels of the global culture with various trends of the Lithuanian culture in exile and trying to answer the question about the place of the Lithuanian culture in the world. This was an individual relation with the then living reality perceiving oneself as a part of that context and going through permanent tension between the Lithuanian identity and the world citizenship. Flexibility of the young allowed them taking over from the alien environment what was positive and new and self-isolation of older culture actors in the Lithuanian tradition made them recede from the world and burdened their ability to accept the positive, even though not Lithuanian.

ISBN9955-601-50-7
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2808
Atnaujinta2013-04-28 15:43:36
Metrika Peržiūros: 1