Atvira

LTĮsisąmoninti atvira/uždara koreliaciją galima tik suvokiant, kad opoziciški nariai funkcionuoja drauge vienu metu ir ne taip lengva pasakyti, kuris vyrauja. Išoriškai, ypač posąjūdiniu dešimtmečiu, žinoma, labiau matomas ir adoruojamas atvirumas: atsidarė sienos, išnyko cenzūra, likviduotos baltos dėmės (išeivių, tremtinių, partizanų kūrybos grįžimas), suklesti memuarinė proza, skelbiami autentiški laiškai, dienoraščiai etc. Vyksta angažuotas visų tabu peržengimas, prozos personažas jaučiasi išsivadavęs iš tradicinių priklausomybių – šeimyninių, religinių, tautinių, lytinių ir politinių, o pati literatūra – iš visų žanrų kanonų ir formos apribojimų. Atvirumas užsimoja prieš ideologinį angažuotumą, normas, dogmas, reguliavimą, akademizmą, sąstingį, kvestionuoja tradicinius santykius ir vertybes. Pirmaisiais posovietiniais metais atvirumas vertintas tik pozityviai. Bet pastaruoju dešimtmečiu reikalai komplikavosi. Atvirumas nebeatrodo toks progresyvus, o uždarumas – toks konservatyvus. Atvirumo/uždarumo pora įgyja ne tiek antagonizmo, kiek ambivalencijos ir papildymo santykį. Konkrečiuose kūriniuose atvira/uždara proporcijos apčiuopiamos iš turinio semantikos, kurią galima detalizuoti antonimų poromis (pirmasis narys priklausytų uždarumo, antrasis – atvirumo lygmeniui); namai – nomadiškumas, meilė – erotika, sėslumas – kelionė, šeima – partnerystė, prisirišimas – laisvė, stabilumas – dinamika, laimė – malonumas, valia – geismas, vientisumas – eklektika, tvarka – nuotykis, tikrumas – abejonė, patirtis – nežinia.

ENUnderstanding open/closed correlation is possible only if realising that opponent members function together at the same time and it is not that easy to determine which of them is prevailing. Externally, in particular during the decade following the Sąjūdis (Lithuanian Reform Movement), openness was more visible and adored: borders opened, censorship disappeared, white stains were liquidated (return of the works by emigrants, exiles, partisans), memoir prose flourished, authentic letters, diaries were published, etc. Engaged trespassing of all possible taboos is committed, prose character feels having gained liberation from conventional dependences - family, religious, national, sexual and political, while literature itself from all canons of genre and form restrictions. Openness is determined to fight against ideological engagement, norms, dogmas, regulation, academism, stagnation, is questioning traditional relations and values. During the first years after the soviet period, openness assessed exclusively positively. But in this decade, the things have become more complicated. Openness no longer seems to be that progressive, while closeness that conservative. The couple of openness/closeness acquires the ratio between supplement and ambivalence rather than antagonism. In specific works, open/closed proportion is traced from the content semantics, which can be specified in the couples of antonyms (the first member would belong to the closed, the second to the open level); home - nomadicity, love - erotic, settled way of life - travel, family - partnership, affection - freedom, stability - dynamics, happiness - pleasure, will - lust, integrity - eclectics, order - adventure, certainty - doubt, experience - obscurity.