Kūrybiškumas kaip kriterijus: viena literatūrinė premija

LTStraipsnyje aptariamos literatūros kanono formavimo pastangos pristatant vienos literatūrinės premijos – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamos kūrybiškiausios metų knygos – skyrimo rezultatus. Nuomonių, kas yra gera literatūra ir kaip ją atskirti nuo blogos, kas tai gali ar privalo daryti, esama be galo daug. Kanono sudarymo principai plačiai diskutuojami teoriniu lygmeniu nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kaip suvokta, jog tiesos monopolis ir galios humanistikoje jau išslydo iš akademinio elito rankų. Vakarų pasaulio akademikai susiskirstė į tradicionalistus, teigiančius, kad kanonas formuojamas atsižvelgiant į vertę ir estetiką, semantinį vientisumą ir atvirumą interpretacijai, ir reliatyvistus, teigiančius, kad kanonas yra kultūrinis artefaktas, socialinio susitarimo reikalas ir paprastai įtakingesnės grupės jį primeta silpnesnėms, todėl kanonas nuolat perrašomas. Vis dėlto manytina, kad sąveika yra abipusė: tradicionalistai suvokia savo „absoliučių“ vertybių sąlyginumą, reliatyvistai sugeba įžvelgti pastovesnių vertybių būtinybę. Kūrybiškiausia knyga išrenkama iš kiekvienais metais instituto mokslininkų suformuojamo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko. Nežiūrint kritiško požiūrio į detales, manytina, kad instituto sudaromas dvyliktukas (ne premija) yra pats reikšmingiausias metų literatūros, kaip proceso, įvertinimas. Tai kvalifikuoti ir kolektyviniai sprendimai, atlikti nepriklausomų ekspertų, kasmet perskaitančių šūsnis knygų ir susidarančių gana išsamų literatūros vaizdą.

ENThe article describes the literature canon formation efforts when presenting the results of one literature awards – The Most Creative Book of the Year announced by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore. There is a great number of opinions on what is good literature and how it should be distinguished from bad literature, as well as who could be responsible for that. The principles of the canon formation have been widely discussed from the theoretical point of view from the 9th decade of the 20th century, when it was perceived that the monopoly of truth and power had no longer been the issue analysed exceptionally by the academic elite. Western scientists split into traditionalists claiming that canon is formed with regard to value and aesthetics, semantic coherence and openness for interpretation, and relativists claiming that canon is a cultural artefact – a matter of social agreement, and more prominent groups usually impose it on weaker groups, therefore, canons are usually rewritten. Still, it is presumed that the interaction is mutual: traditionalists perceive the relativity of their “absolute” virtues, and relativists see the necessity for more constant values. The most creative book is selected from 12 most creative books formed by scientists of the institute on the annual basis. Despite the critical attitude towards details, it is assumed that the 12 books selected by the institute (not the award) are the most significant annual evaluation of literature. These are qualified and collective decisions performed by independent experts, who read a great number of books every year and create a rather extensive vision of literature.