Kas ir kodėl liko už kadro XIX a. nuotraukose

LTStraipsnyje norima pažvelgti į Lietuvos fotografijos raidą truputį kitaip: analizuojama , ką atspindi mus pasiekęs XIX a. fotografijos fondas, kaip tiksliai jis atvaizduoja praeitį, kokią jos dalį galime jame pamatyti, o kas liko už kadro, arba ko nenufotografavo XIX a. Lietuvos fotografai ir kaip keitėsi fotografijos akiratis. Tyrinėjamas laikotarpis nuo fotografijos atsiradimo Lietuvoje iki XX a. pirmojo dešimtmečio. Turima faktinė medžiaga neleidžia kalbėti apie visą Lietuvos fotografiją, todėl apsiribojama beveik vien Vilniumi. Kadangi dviejų fotožanrų – portretų ir peizažų – raida skirtinga, todėl jie aptariami atskirai. XIX a. pabaigoje daugėjo miestų, kuriuose veikė fotostudijos, didėjo daromų nuotraukų apimtys, labai išsiplėtė jų paskirtis – nuotraukos padėdavo atpažinti nusikaltėlį, patvirtindavo asmens tapatybę, bilieto savininką ir pan. Vis dėlto ne visi, net ir turintys lėšų, mėgo fotografuotis. Į fotografų objektyvą, atrodo, nepateko ir gyvūnai. XIX a. Lietuvoje atvirame ore fotografuota palyginti nedaug, tą darė beveik vien Vilniaus fotografai. Apytikriais vertinimais yra beveik tūkstantis aptariamojo laikotarpio nuotraukų. Senosiose nuotraukose nėra ne tik spalvų. Dėl ilgos ekspozicijos nematyti ir vandens bangelių, dangumi plaukiančių debesų, vėjyje virpančių medžių lapų. Tik XIX a. pabaigoje kadre atsirado judantys objektai. Vilnius neatsiliko nuo techninės pažangos, bet Vilniaus fotografai buvo peizažų ir miestovaizdžių meistrai, fiksavo praeities griuvėsius, didingus paminklus, gamtos grožį. Miesto kronika, technikos pažanga jų netraukė.

ENThe article aims taking slightly different look at Lithuanian photography development: photography fund dating back to the 19th c. is analysed, how accurate it is at depicting the past, which part of it we can see and what was left out, or what Lithuanian photographers of the 19th c. failed to photograph and how the photography vision was changing. The examined period covers from the birth of photography in Lithuania till the first decade of the 20th c. The actual materials available do not allow talking about the whole Lithuanian photography, therefore the analysis is limited almost to Vilnius only. Since two photo genres of portraits and landscapes developed differently, therefore they are discussed separately as well. In the late 19th c., the number of towns having photo studios was increasing, the scopes of photographs were growing, their purpose has broadened significantly - photographs helped to recognise a criminal, certified identity, ticket owner, etc. Nevertheless, not everyone, even those who had means, like to be photographed. It seems that animals were also left out of photograph lenses. Outdoor photography in the 19th c. Lithuania was limited, almost Vilnius photographers only took outdoor photographs. According to rough estimations, there is nearly one thousand photographs of the period in question. The old photographs lack not only colour. Because of long exposure, water ripples, clouds floating in the sky, tree leaves trembling in wind cannot be seen. No moving objects appeared in photography until the late 19th c. Vilnius kept up with technical progress, but Vilnius photographers were masters of landscape and city photographs, recording ruins of the past, grand monuments, natural beauty. Urban chronicle, technical progress did not attract them.