Pergalės mito pančiai : dar kartą apie kovą dėl istorinės atminties
LTLietuvos viešojoje erdvėje itin įtariai vertinama didėjanti Didžiojo tėvynės karo ir pergalės mitų įtaka Rusijos politikai ir istorinės atminties kultūrai. Atgimsta neoimperinė politika, Rusija ciniškai manipuliuoja fašizmo nugalėtojos įvaizdžiu, siekdama didinti savo geokultūrinę įtaką visų pirma rusakalbiams Baltijos šalių gyventojams. Nekeista, kad Lietuvoje pergalės mitas vertinamas kaip dar vienas viešųjų ryšių projektas, kuriuo Kremlius stengiasi užmaskuoti savo kultūrinės, ideologinės ir politinės įtakos stiprinimą. Ideologinė ir vertybinė kolizija didina abipusę įtampą, kurstomą puolamosios ir gynybinės retorikos. Šios publikacijos tikslas – rasti konstruktyvesnį būdąpaaiškinti pergalės mito svarbą Rusijos politikai ir istorinės atminties kultūrai. Išskiriamos trys ideologinės tradicijos, kurios „maitina“ Didžiojo tėvynės karo mitą ir pergalės kultą: pirma, vertybinė ideologinė koncepcija, kurios esmę sudaro Didžiojo tėvynės karo, kaip posovietinei Rusijai reikšmingiausio istorinio įvykio, įvaizdis; antra, propagandinė koncepcija, pagrįsta dvejopų standartų taikymu siekiant sumažinti faktų, atskleidžiančių sovietų karinių ir administracinių struktūrų nusikaltimus, moralinį spaudimą; trečia, istorinių padarinių koncepcija, kurios esmę sudaro dvi karo fazės: „iš(si)vaduojamoji misija“ ir „užkariavimo žygis“ su Vidurio ir Rytų Europos gyventojams lemtingomis pasekmėmis. Didžiojo tėvynės karo mitologija ir pergalės kultas traktuotini ne kaip sovietinės ideologijos rudimentai, bet kaip ideologinis ir geokultūrinis šiandieninės Rusijos ginklas.
ENOnce more about the struggle of historical memory. The author claims that Russian chauvinistic interpretation of memory is gaining force. This kind of ideological interpretation of history creates a sphere where new myths are created. The politization of history is very dangerous, claims the author. [From the publication]
