Nacionalumas XXI amžiuje: tapatumo akibrokštai, gelotofobija ir naujieji naratyvai
LTStraipsnyje aptariamas XXI amžiuje kylantis naujojo tapatumo poreikis ir prarastas pozicijas atgaunantis nacionalumas. Globalizacijos, kosmopolitiškumo ir vienodėjimo sąlygomis pasaulis tartum kuria savisaugos mechanizmą. Ryškėja nacionalumas, atskleidžiantis svarbius vertybinius aspektus, sukeliantis įvairias insinuacijas ir skatinantis individualią raišką bei tapatybės paieškas. Vaduodamasis iš provincialumo ir sąstingio, dabar nacionalumas pretenduoja tapti patraukliu tarptautiniu projektu, apimdamas plačius tyrinėjimų laukus ir atverdamas virtualaus pasaulio horizontus. Vis dėlto darbe aptarta čekų menininko Davido Černyb instaliacija Entropa, ironizuojanti nacionalinių klišių temomis, ir jos prieštaringas vertinimas rodo, kad šių dienų Europoje vyrauja gelotofobija – baimė juokauti ir šmaikštauti. Todėl svarbu išlaikyti pozityvų humoro jausmą, plėsti akiratį ir vaduotis iš sustabarėjusių stereotipinių vertinimų. XXI a. nacionalumas yra gerokai nutolęs nuo romantinių XIX a. nacionalumo definicijų. Grįžtama prie racionalumo ištakų. Sutelkę jėgas naujajam nacionalumui, kaip aktualiai šiuolaikinei galiai, formuoti ir skleisti, galime atverti naujus tapatumo klodus. Tai padėtų plėsti, ugdyti ar bent žadinti tautinę sąmonę. Tačiau paskendę istoriniuose ir savo pačių sukurtuose šablonuose, negalime būti atviri kitai nuomonei ar kitos tiesos ieškojimams. Vis dėlto istorinė atmintis, kaip bendra aksioma, kaip duotybė, negali būti eliminuota iš kasdienybės lauko.
ENThe great economic depression is followed by new need of identity and nationalism recovers its positions. The world as if creates a mechanism of self-defence under conditions of globalisation, cosmopolitanism and homogenization. The dimension of nationalism changed, it became not only a community, but also a personal affair. Less aggressive forms of nationalism are emerging, claims the author.
