Apie teisę ir tiesą: kaip išeita į Baltijos kelią

LTStraipsnyje analizuojama Baltijos kelio svarba lietuvių, latvių ir estų bendradarbiavimui kovoje už nepriklausomybę, tuo pačiu apžvelgiama, kaip bendradarbiauta 1988–1990 metais. Svarstomas Baltijos kelio aktualumas šiandien. Politologai ir istorikai iki šiol aiškinasi, kaip pavyko taikiai sugriauti per keliolika mėnesių vieną galingiausių pasaulio imperijų, kuri po savo griuvėsiais palaidojo ir komunizmo ideologiją. Verta patyrinėti, kokios buvo šios milijoninės demonstracijos ištakos, kaip ji buvo suorganizuota, kokios buvo jos pasekmės ir kokia jos prasmė šiandien. Straipsnyje taip pat pažymima, kad 1988 m. rugsėjo 3 d. įvyko bendra trijų Baltijos šalių žaliųjų akcija, kurioje buvo protestuota prieš katastrofišką ekologinę situaciją šiose respublikose. Tai parodė, kad žmones sukviesti svarbiems reikalams įmanoma. Svarbiausia buvo sukoordinuoti veiksmus. Tada kilo idėja sukviesti žmones sudaryti gyvą grandinę ir priminti pasauliui apie neteisėtą trijų valstybių aneksiją ir Europos perdalijimą. Gyvąją grandinę pavadinti Baltijos keliu į laisvę ir nepriklausomybę pasiūlė estai. Kuo arčiau buvo rugpjūčio 23-ioji, tuo darėsi aiškiau, kad Baltijos kelią pavyks nutiesti ir tai įvyko rugpjūčio 23-iąją, 19 val. Straipsnyje išsamiai aprašomas pasiruošimas Baltijos keliui ir atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva, Latvija, Estija vaisingai bendradarbiavo ir 1918 m. ir po Antrojo pasaulinio karo. Svarbu konstatuoti tai, kad Baltijos kelias žymėjo naują politinės raidos etapą kelyje į valstybių atkūrimą. Politiniu atžvilgiu Baltijos kelias yra aktualus pasauliui ir šiandien.

ENWe are celebrating the 20th anniversary of the demolition of Berlin wall, but changes in Eastern Europe began earlier. Political scientists and historians are still questioning how it was possible to destroy one of the largest empires in the world in a peaceful way. Yugoslavia collapsed at the same time but its fall had a cost of hundred thousand lives. Thus the peaceful way of the Baltic nations from communism to freedom deserves more thorough studies, claims the author, one of the former leaders of Sąjūdis movement.