New criteria for self-identification
LTStraipsnyje aptariami saviidentifikacijos su tauta ar religine konfesija procesai šiuolaikiniame pasaulyje. Darbe keliamas klausimas, ar tautybė ir religija išlieka esminiai žmogaus savasties parametrai. Svarstoma, kodėl tautiškumas ir tikėjimas dabarties pasaulyje tampa naujų konfliktų priežastimi. Taip vadinamus „neginkluotus“ konfliktus lemia tautinių (arba religinių) mažumų ir valdančiosios daugumos nesutarimai. Straipsnyje plačiau aptariami esminiai saviidentifikavimo kriterijai: priklausomybė tautai ir religinei konfesijai. Abu šie žmogaus saviiidentifikavimo principai tapo svarbiausiais ir net įgijo tam tikrą iškilmingo neliečiamumo statusą istorijoje. Nepaisant to, esama padėtis nusipelno elementarios nuostabos, po kurios, pagal senovės filosofijos tradiciją, seka esminė abejonė ir visiškai teisėti klausimai: ar tautybė ir religinė konfesija iš tiesų yra svarbiausios žmogaus asmenybės charakteristikos ir rimčiausi savęs identifikavimo motyvai? Ar istorinė patirtis nesukuria, o istorinė atmintis neišsaugo kitų patrauklesnių ar labiau vertų žmogiškųjų orientyrų? Sunku prognozuoti, kokiems saviidentifikavimo kriterijams žmonija teiks pirmenybę ateityje. Tikėtina, kad žmonija ir toliau bus linkusi orientuotis į didžiuosius modelius. Tačiau galbūt bus sustabdytas skaidymosi į vis mažesnes tautines ar konfesines grupes procesas. Tik tokiu atveju bus galima kalbėti apie intelektinę žmonijos pažangą.
ENAt a very close examination, traditional self-identification by the nationality or the religious confession appears deprived from the common sense and even seems to be a kind of mauvais ton. Here a question arises: are the nationality and the religion the essential properties of a man or a woman? The most serious charges are following: national and religious conflicts are the reason of the greatest sufferings of mankind. If it is really necessary to rank a person with any class or category (but only if it is), historical memory can prompt more essential criteria.
