Čiurlionio kūryba XX a. pradžios meno procesų kontekste

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTIntensyvi M. K. Čiurlionio kūrybinė veikla tetruko apie šešetą metų (1903-1909). Pradėjęs tapyti, jis nenutraukė ir kompozitoriaus veiklos. Ankstyvojoje jo kūryboje dominuoja nakties, prieblandos, saulėlydžių vaizdai, svarbi mirties tematika. Miesto ir civilizacijos motyvai jam suteikė daug netikėtų kūrybinių impulsų. Svarbiausias jo įnašas į modernizmo genezę susijęs su muzikos ir tapybos priemonių jungimu dailės kūrinyje. Menininko kūrybos pasaulis stipriai balansavo ties senesnės meninės tradicijos, simbolizmo, ir XX a. pradžioje besirandančio dailės avangardo riba. Viena vertus, jo pasiekimai pranašavo abstrakcijos pasirodymą. Struktūrinių bei kompozicinių muzikos elementų taikymas jo tapybą darė gerokai abstraktesnę, tačiau nė vienas iš vadinamųjų muzikinių paveikslų nėra abstraktus, nes jų turinys pakankamai konkretus, dažnai susijęs su gamtos reiškiniais ir mitologija. Paveikslų mintis dažniausiai yra simbolinė, vaizdo struktūra abstrakti, o smulkūs elementai – pabrėžtinai konkretūs. Čiurlionis iškristalizavo specifinį abstrahavimo būdą (grafinį-erdvinį) bei pateikė vieną įdomiausių muzikos principų taikymo tapyboje galimybių. Taip jis intuityviai priartėjo prie avangardizmo slenksčio, tačiau jo neperžengė ir liko simbolistu. Dailininkas tebenaudojo vizualų pasakojimą, ir tie vaizdiniai elementai tarsi šydas gaubė racionalią, esminę ir XX a. pradžios mene absoliučiai novatorišką tapybinės sonatos idėją. Ją lietuvių dailininkas, turėjęs muzikinį išsilavinimą, intuityviai iškristalizavo iš bendros menų kompozicijos principų sampynos.Reikšminiai žodžiai: Abstrakti dailė; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzika; Muzikinė tapyba; Neoromantinė tapyba; Simbolistinė tapyba; Simbolizmas; Vidurio ir Rytų Europos dailė; Abstract art; Central and Eastern European art; M. K. Čiurlionis; Music; Music-painting; Neoromantic painting; Symbolism; Symbolist painting.

ENIntensive creative period of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis lasted no longer than six years (1903–1909). Having started painting, he did not cease composing activities. His early creation is predominated by night, dusk, sunsets, theme of death is important. City and civilisation motifs gave many unexpected creative impulses to him. His most important contribution to modernism genesis is related with combining music and painting means into a painting. Artist's creative world strongly balanced at the older artistic tradition, symbolism and art avant-garde boundary originating in early 20th century. On one hand, his achievements predicted emerging abstraction. Application of structural and compositional music elements rendered his paintings much more abstract, but neither of so-called music paintings is abstract, because their content is sufficiently specific, frequently related with natural phenomena and mythology. The thought of paintings usually is symbolic, image structure is abstract, while tiny elements are in particular specific. Čiurlionis crystallised specific abstraction mode (graphical-spatial) and presented one of the most interesting possibilities of applying music principles in painting. Thus, he intuitively came closer to avant-garde threshold without crossing it and remained being a symbolist. The painter still used visual story and those visual elements as if with veil embraced rational, crucial idea of painting sonata, which was absolutely innovative in the art of early 20th century. It was intuitively crystallised by the Lithuanian painter with musical educational background from a common tangle of compositional principles of arts.