LTRusų antibolševikinio judėjimo Lietuvos teritorijoje istorija tiek Rusijos, tiek Lietuvos istoriografijoje netirta, nes rusų antibolševikinių dalinių veiksmai Lietuvoje neįgavo tokio užmojo kaip Estijoje ar Latvijoje. Dėl įvairių priežasčių čia nebuvo sukurta stambių rusų kontrrevoliucinių karinių dalinių. Pats žymiausias junginys, veikęs Lietuvos teritorijoje, buvo pulkininko P. Bermonto-Avalovo Rusijos vakarų (Vakarų savanorių) armijos 2-asis savanorių korpusas, kurio istorija aptariama šiame straipsnyje. Korpuso veiksmų mastas Lietuvoje buvo palyginti nereikšmingas, jų sėkmė ir nesėkmės buvo tiesiogiai susijusios su pagrindinių Vakarų savanorių armijos pajėgų veiksmais, vykusiais šiauriau, Latvijos teritorijoje. Pirmajame kovų etape, maždaug iki 1919 m. lapkričio pradžios ar vidurio, kol P. Bermontą-Avalovą lydėjo sėkmė, sėkmingai veikė ir E. Virgoličius. 1919 m. spalio pirmoje pusėje jam pavyko įvesti savo kontrolę daugumoje Šiaurės Lietuvos vietovių. Tačiau pasikeitus situacijai prie Rygos, Bermonto kariuomenę apšaudžius Antantės laivams ir po Latvijos kariuomenės kontrpuolimo padėtis iš esmės pasikeitė. Tai turėjo įtakos ir kovos veiksmams Lietuvos teritorijoje: E. Virgoličiaus korpuse smarkiai pašlijo drausmė, prasidėjo masinis karių dezertyravimas. Be to, Lietuvos karinė vadovybė, pasinaudodama Vakarų savanorių armijos nesėkme prie Rygos, pradėjo pamažu stumti iš Lietuvos išsklaidytas, praktiškai praradusias kovos gebą 2-ojo vakarų savanorių korpuso dalis. Tai lietuviams pavyko padaryti 1919 m. gruodžio pradžioje.
ENThe history of Russian anti-Bolshevik movement in the territory of Lithuania was not analysed in the histories of Russian and Lithuania because the actions of Russian anti-Bolshevik units in Lithuania were not as important as in Estonia or Latvia. Because of various reasons, there were no huge Russian counter-revolutionary military units created there. The most famous unit which operated in the Lithuanian territory was the 2nd unit of volunteers of the Russian west (West volunteers) army of colonel Pavel Bermondt-Avalov. Its history is discussed in the article. An extent of the unit's actions in Lithuania was not very significant. Their success and failure was directly related to the actions of the West volunteers' army which took place further north, in the territory of Latvia. In the first stage of fight, approx. until the beginning or middle of November, 1919, E. Virgoličius was acting successfully as long as Bermondt-Avalov was successful. In the first half of October, 1919, Virgoličius successfully introduced his control in the majority places of Northern Lithuania. The situation changed drastically after a changed situation next to Riga, a strafe of the Entente ships against Bermondt's army and a counterattack of the Latvian army. It had influence to military actions in the territory of Lithuania, as well; a lack of discipline appeared in Virgoličius' unit, soldiers started a mass desertion. Moreover, Lithuanian military management had advantage of the failure of the Western volunteers' army next to Riga and started gradually pushing out of Lithuania a group of the 2nd Western volunteers' unit which was spread and practically unable to fight. Lithuanians successfully completed this movement in the beginning of December, 1919.