Kūrinys ir knyga

LTStraipsnyje recenzuojamas 2009 m. išleistas skulptoriui Gintautui Gavenavičiui ir jo kūrybai skirtas albumas. Knygoje bandoma užčiuopti visumą: kūrėjo asmenybę ir kūrybą – plastinę ir žodinę. Šis albumas tai ne vien kūrinių reprodukcijų, eilėraščių, palydinčių ar įvedančių tekstų, chronologiškai rikiuojamų gyvenimo datų suma, bet ir atokvėpis, esantis netikėtame atvaizde ar trumpose skulptoriaus artimųjų minčių eilutėse. Prieš įvadinį tekstą, apžvelgiantį reikšmingus menininko biografinius slenksčius bei bendrus jo kūrybos bruožus ir etapus, plačiame baltame atvarte žiūrovą pasitinka iš žolynų surištas kryžius. Dangų ir žemę, materiją ir dvasią vienijantis ženklas nurodo ir Gavenavičiaus posūkį nuo žodinės prie „žolinės“ kūrybos. Skulptūrų katalogas nėra išsamus, bet to turbūt ir nebuvo siekiama, turint omenyje, kad albumas pristato ne tik lino skulptūrų meistrą, bet ir poetą, žmonos vyrą, bičiulį. Skulptūros suskirstytos temomis: Kryžiaus kelio stotys, Nukryžiuotasis, Pieta ir daug įvairių kaimiškosios kultūros personažų paskutiniame, plačiausiame skirsnyje. Skulptūrų atvaizdai komponuojami tuščiame lape, be jokios papildomos informacijos. Nukėlus visus kūrinių duomenis į knygos galą, sunku į visumą susieti ir įdomias kūrinių atsiradimo detales. Gavenavičiaus skulptūros pristatytos lyg plokštuminiai dirbiniai, grafikos darbai ar reljefai, neturintys ryšio su aplinka, erdve. Tačiau ar skulptūros tėra vien knygos iliustracijos? Kyla klausimas: ko siekta – kuo autentiškiau reprezentuoti menininko kūrybą ar tos kūrybos pagrindu sukurti naują meno kūrinį – knygą?.

ENThe paper reviews the album dedicated to sculptor Gintautas Gavenavičius and his works, published in 2009. The book attempts to cover the whole: the creator’s personality and works – both plastic and verbal. The album is not only the sum of reproductions, poems, concluding or introductory texts, and chronologically presented dates, but also a respite existing in the sudden image or the brief lines of thoughts given by sculptor’s relatives and friends. Before the introductory text, which gives an overview of the artist’s significant biographical thresholds and common features and stages of his creation, a wide white flap meets the reader with a cross made from grass. The symbol uniting sky and earth, substance and spirit indicates Gavenavičius’ turn from verbal to “grass” creation. The catalogue of sculptures is not exhaustive, but this was not probably the aim, especially with regard to the fact that the album introduces not only the artist of flax sculptures, but also a poet, husband, and friend. The sculptures are grouped according to topics: the Stations of the Cross, the Crucifix, the Pieta and many various rural cultural characters in the last widest part. The pictures of sculptures are presented on a blank page, without any additional information. All relevant information is presented at the end of the book, which makes it difficult to relate the interesting details of appearance of these works. Gavenavičius’ sculptures are presented as planar works, graphical works or reliefs that have no connection with the environment, the space. Yet are sculptures only illustrations of the book? A question thus arises: What was the aim: to more authentically represent the artist’s works or to create a new work of art, i.e. a book, on the basis of those works?.