Rokitų vienuolijos Lietuvoje 1705-1886 m. Kęstaičių vienuolyno aktualijos 1854-1861 m.

LTStraipsnyje išnagrinėta Rokitų vienuolijos Lietuvoje istorinė raida nuo jų įsikūrimo 1705 m. Vilniuje iki paskutinio vienuolyno Kęstaičiuose uždarymo 1886 m. XVIII-XIX a. įvykių fone atskleidžiam rokitų vienuolijos misija bei jos reikšmė ypač sunkiais Lietuvai istoriniais laikotarpiais. Šv. Roko brolija - viena iš nedaugelio vienuolijų, įsteigtų Lietuvoje XVIII a. pradžioje. Atsižvelgiant į istorines peripetijas, neilgą rokitų vienuolijos istoriją galima sąlyginai suskirstyti į tris etapus: 1. Rokitų susikūrimas ir jų misijos pradžia karų ir bado nualintoje ir maro epidemijos apimtoje LDK; 2. Rokitų veiklos transformavimas į ligoninių, skirtų turintiesiems psichinę negalią steigimą, jų administravimą bei šių ligonių slaugą, išnykus maro grėsmei; 3. Po 1831 m. sukilimo dar labiau sustiprėjus carinės Rusijos vienuolijų persekiojimui rokitų veiklos perorganizavimas į neįgalių ir dvasiškai palūžusių kunigų globos namus. Pažymėtina, jog daugelis rokitų buvo bajoriškos kilmės. Besikeičiant istorinėms sąlygoms, kito ir rokitų veikla, tačiau ši vienuolija niekada neprarado savo pagrindinio pašaukimo - padėti silpniausiajai visuomenės grandžiai: slaugyti ir aptarnauti sergančius maru žmones, turinčiuosius psichinę negalią bei invalidus, rūpintis mirštančiųjų bei ligonių dvasiniais poreikiais. Taip pat rokitai buvo ir gabūs bei kruopštūs administratoriai, kurie visą savo veiklą nuodugniai registravo raštuose, raportuose, laiškuose ir kasų knygose. Nors rokitų vienuolija neišgyveno net dviejų šimtmečių, tačiau paliko ryškų pėdsaką to laikotarpio Lietuvos visuomenės gyvenime bei vienuolijų istorijoje.Reikšminiai žodžiai: Epidemija; Kęstaičiai; Ligoninė; Misija; Rokitai; Vienuolių brolija; Epidemic; Friars of St Rochs; Hospital; Kęstaičiai; Lithuania; Mission; Monastic confraternity; The Brotherhood of Saint Roch.

ENThe article analyses the historical development of the St. Roch's monkhood since its establishment in Vilnius in 1705 to the closure of the last monastery in Kęstaičiai in 1886. The mission and its significance of the monkhood during the hard times in Lithuanian history is presented in the background of the 18th–19th c. St. Roch's brotherhood was one of a few monkhoods which were established in Lithuania at the beg. of the 18th c. With regard to historical issues, a short history of the St. Roch's monkhood may be relatively divided into three stages: 1. their establishment and the beginning of their mission in the GDL which was exhausted by wars and famine and affected by the plague; 2. their activity transformation into the establishment and administration of hospitals for people with mental disabilities, and the nursing of such patients after the disappearance of the plague hazard; 3. their activity reorganisation to the sheltered housing of disabled and spiritually fallen apart priests after even more severe persecution of monkhoods by the tsarist Russia after the 1831 rebellion. It should be noted that the majority of monks were of a noble origin. With the changing historical conditions, the activities of the monkhood were changing, too. However, it never lost the main mission which was to help the weakest group of the society: take care and serve to people suffering from plague, having mental or other disabilities, and to take care of the spiritual needs of dying and sick people. Also, they were clever and diligent administrators and registered their activities in documents, reports, letters and cashbooks. Although the St. Roch's monkhood functioned only less than two centuries, it left a vivid trace in the history of monkhoods and the public life in Lithuania.