Delspinigių, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos interpretavimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje

LTPastaruoju metu tarp darbuotojų ir darbdavių kyla ypač daug ginčų dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Lietuvos Respublikos teismams tenka svarbus uždavinys tinkamai pritaikyti galiojančias teisės aktų nuostatas ir apginti darbuotojo interesus, jei jie iš tiesų buvo pažeisti. Darbo santykiai – ypatingi teisiniai santykiai: nors ir yra sutartinio pobūdžio, turi būti reguliuojami taip, kad apgintų silpnesnę šių santykių šalį – darbuotoją. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato specifines darbuotojų garantijas tais atvejais, kai darbdavys pažeidžia savo įsipareigojimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu. Svarbiausiomis garantijomis šiuo aspektu yra laikoma delspinigiai, kurių mokėjimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas, ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį mokėjimas. Šiame straipsnyje aptariami darbo teisės instituto – delspinigių, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir mokėjimo ypatumai, analizuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą poziciją šio reglamentavimo atžvilgiu.

ENCustom is such a commonly accepted rule of conduct which, though not established in the law, is entrenched in a particular area due to people having been guided by it and having observed it for a long time. In order to be acknowledged as a custom, a certain rule of conduct has to comply with the following criteria: universality, longevity and continuity (quantitative criteria used to define a custom), justice, and necessity (quantitative criterion). Customs are acknowledged as sources of law in every legal tradition. Customs in common law (along with traditions, court judgements, royal prerogative) constitute unwritten sources of law. In continental law, customs arc considered as primary legal source. However, customs are largely ignored due to their allegedly limited practical significance.