Kęstaičiai Lietuvos ir Žemaičių dvasinio pasipriešinimo kovų istorijoje

LT[...] Konstatuojama, kad taikaus pasipriešinimo krašto pavergėjų smurtui formos analogiškos toms, kuriomis naudojosi XIV šimtmetyje Pilėnų bei po 1863 metų sukilimo numalšinimo uždarinėjamų katalikų bažnyčių gynėjai. Tuometinis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1868–1869 m. užsienyje (Tilžėje) išspausdintose knygelėse (ypač „Vargai Bažnyčios Katalikų Lietuvoje ir Žemaičiuose“) suformavo programą, kaip priešintis caro valdžios prievartiniam bažnyčių uždarinėjimui ir naikinimui. Akcentuotina, kad rusų valdininkams uždarinėjant bažnyčias, neužtekdavo „vien šiaip vyresnybę melsti, kad to nedarytų, bet reikia, kad susibėgtų visos parapijos žmonės, nešini vakarčiu“ (t.y. maistu). Reikia, kad žmonės „pripildytų ir apgultų bažnyčią. Pačioje bažnyčioje turi nakvoti... giedodami turi melsti Viešpatį, kad gelbėtų savo bažnyčią... Jei caro valdžios žmonės muštų, kapotų, čaižytų, visa tai turi iškentėti... Viešpats Dievas kenčiančiam už tikėjimą priduos stiprybės ir kantrybės...“ [...] Vysk. M. Valančiaus sudarytoji programa padėjo apginti katalikų bažnyčias 1868 m. Tytuvėnuose, 1871 m. Kiaukliuose. Tačiau 1886 m. išgelbėti Kęstaičių bažnyčios jau nepasisekė, kaip ir 1893 m. – Kražių benediktinių bažnyčios. Kaip žinoma, 1919 m. pagal tą patį vysk. M. Valančiaus scenarijų vilniečiai bolševikų laikinai užimtame Vilniuje gynė Šv. Kazimiero bažnyčią ir jos rektorių tėvą Fridrichą Muckermanną SJ. Panašiai 1991 01 13 buvo ginami ir Lietuvos nepriklausomybę atkūręs Lietuvos parlamentas bei Lietuvos radijas ir televizija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Caro valdžios religinė politika; Kražiai; Kęstaičiai; Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika; Tikinčiųjų pasipriešinimas; Tikėjimo persekiojimas; Vilnius; Žemaičių vyskupija; Chronicle of the Lithuanian Catholic Church; Kražiai; Kęstaičiai; Lithuania; Persecution of beliefs; Samogitian diocese; The religious politic of tzarist power; The resistance of believers; Vilnius.

ENIt is stated that forms of peaceful resistance to country occupants' violence are analogous to the ones used by supporters of Pilėnai in 14th century and defenders of RC churches massively closed after suppression of the uprising of 1863. The then Catholic bishop of Samogitia Motiejus Valančius in the books (in particular in "Vargai Bažnyčios Katalikų Lietuvoje ir Žemaičiuose" [Troubles of Catholic Church in Lithuania and Samogitia]) printed in 1868 – 1869 abroad (Tilsit) created a programme of resistance to forced closing and destruction of churches by the tzar authority. It should be emphasised that when Russian officers were closing churches, "begging the authority only not to do that was not enough, all parish people carrying food should gather". People need "to fill and besiege the church. In the very church they have to sleep... beg singing hymns to the Lord to save his church... If tsar people were beating, chopping, whipping, all this must be endured... The Lord will give strength and patience to a martyr for his faith..." Bishop M. Valančius' developed programme helped to defend Catholic churches in 1868, in Tytuvėnai, in 1871, in Kiaukliai. Bet saving Kęstaičiai church failed in 1886, same as Benedictine church in Kražiai, in 1893. As it is known, in 1919, Vilnius citizens applied the same scenario of Bishop M. Valančius in defending St. Casimir's Church and its rector Father Friedriech Muchermann SJ. in temporarily Bolsheviks' occupied Vilnius. Lithuanian Parliament that restored independence of Lithuania and Lithuanian Radio and Television were defended in similar manner on 13 January 1991.