Ką galima vadinti žudiku?

LTŽmogaus gyvybė yra labiausiai vertinama visuomenėje vertybė, taigi ir labiausiai saugoma įstatymo. Todėl už kito žmogaus gyvybės atėmimą baudžiamoji atsakomybė numatyta neatsižvelgiant į asmens kaltės formą. Teismų praktika bylose dėl kito žmogaus gyvybės atėmimo yra labai didelė. Daug dėmesio tokioms byloms skiria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. daroma prielaida, kad, nepaisant teorinių nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimų, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją dažniausiai lemia dėl veikos kilę padariniai. Straipsnyje, remiantis gausia baudžiamųjų bylų analize, siekiama išskirti pagrindines nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai kvalifikacijos problemas, nustatyti teismų praktikos formavimosi kryptis, įvertinti jos vienodumą. Pateikiama keletas dažniausiai pasitaikančių teismų praktikos pavyzdžių, kurių vertinimas teismų praktikoje yra prieštaringas ir vertas diskusijų: gyvybės atėmimas suduodant vieną smūgį ranka į galvos sritį, gyvybės atėmimas suduodant vieną smūgį ranka į pilvo ar krūtinės sritį, veikos, padarytos panaudojant peilį ar kitą kūnui žaloti skirtą daiktą ir suduodant smūgius į pilvo ar krūtinės sritį. Kaip galima matyti iš pateiktų pavyzdžių aprašytose bylose, išoriškai panašios veikos teismų įvertintos nevienodai: vienais atvejais - kaip nužudymas, kitais - tik kaip sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog kvalifikuodami padarytas veikas, teismai kaip pagrindą dažniausiai panaudoja kilusių padarinių įvertinimą.

ENHuman life is the most appreciated value in society, therefore it also enjoys the best protection by the law. For this reason for taking the other person's life a person is subject to criminal liability irrespective of the form of person's guilt. Judicial practice in cases on taking the person's life is huge. The Supreme Court of Lithuania devotes lots of attention to this kind of cases, a presumption is made that notwithstanding theoretical provisions and explanations made by the Senate of the Supreme Court of Lithuania, committed criminal act qualification is usually determined by the consequences of the act. Based on extensive analysis of criminal cases, attempts are made in the article to identify major problems in qualifying crimes against human life and health, to determine directions of judicial practice development, to assess its uniformity. Several the most common examples of judicial practice are presented, assessment of which in judicial practice is controversial and worth discussing: taking life by single punch by hand into head zone, life taking by single punch by hand into stomach or chest area, act committed by the use of a knife or any other object intended to cause bodily harm and by numerous punches to the area of stomach or chest. As the presented examples in the described cases show, externally similar acts were differently assessed by the courts: in some cases they were qualified as murder, in other cases as bodily injury only. It is evident that when qualifying committed acts, courts usually use assessment of consequences as the basis.