Įžymi, bet nepažinta: apie dailėtyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę

LTApie tarpukario ir sovietinio laikotarpio aktyvios meninio gyvenimo veikėjos – etnografės, kritikės, dailininkės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės (1896-1984) gyvenimą ir veiklą iki šiol nėra jokio atskiro leidinio. Vis dėlto ji nusipelno būti „atrasta“ kaip simbolinė meno istorikių pramotė. Ji – pirmoji meno istorijos daktarė Lietuvoje, parašiusi pirmą mokslinį veikalą apie žymų praeities kultūros paminklą – Pažaislio architektūrinį ansamblį. Istoriografijoje šios menotyrininkės veiklą įprasta skirstyti į tris etapus. Pirmasis – studijos užsienyje ir disertacijos rašymas, antrasis – aktyvi kritinė veikla Kaune, trečiasis, pats ilgiausias – lietuvių tautinių drabužių studijos. Nuo mažų dienų skaitomos klasikinės literatūros ir filosofijos išugdyti humanistiniai idealai paskatino ją studijuoti meno istoriją (vienas jos dėstytojų buvo H. Wölfflinas). 1924-1925 metų vasaromis studijų tikslais ji aplankė garsiausius Italijos meno centrus (Milaną, Veneciją, Florenciją, Pizą, Romą, Neapolį ir kt.). 1926 m. pristatyta disertacija yra pirmasis veikalas, liudijąs apie jau subrendusias menotyrininkės pažiūras, patobulintus tyrimo metodus, analitinį mąstymą, nepaprastą kruopštumą renkant ir sisteminant medžiagą. Nepaisant nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir sovietų okupacinės valdžios nutrauktos sėkmingos karjeros, net keturiasdešimt gyvenimo metų nepailsdama rašė „Tautinės dangovės istoriją“, taip ir nesulaukusią leidimo. Įkvėpta lietuvių liaudies meno, ėmėsi teptuko: sukūrė moksliniais tyrimais paremtų drabužių rekonstrukcijų, atvirukų liaudies ornamentikos motyvais.

ENBetween the wars and during the 20 years of independence, studies in art history progressed quite a lot: specific aspects of art, in special editions and artists' monographs, were published, and attention was paid to the art theory and criticism by Paulius Galaunė, Justinas Vienožinskis, Vytautas Kairiūkštis and Vladas Drėma. But there is no separate publication about the life and work of the only woman active in art criticism at that time, the ethnographer, critic and artist Halina Kairiūkšytė - Jacinienė (1896-1984), even though she was a student of the famous art historian Heinrich Wolfflin, gained the first doctorate in art history in Lithuania, and wrote the first research work about the famous monastery at Pažaislis. Features of the life of this exceptional personality, connected first of all with her studies abroad, based on her memoirs, are reviewed.