LTStraipsnyje analizuojama, kaip ugdomi klausymo ir skaitymo gebėjimai, taikant įvairias užduotis. Skaitymo ar klausymo užduotys turėtų būti tikroviškos – skatinti tokius veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti gyvenime, pavyzdžiui, suprasti, kas sakoma apie autobuso išvykimo laiką, planuoti kelionę ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose ir pan. Žinoma, pati užduoties forma dažniausiai yra santykinė. Užduotimis ugdomi tokie kalbiniai komunikaciniai gebėjimai, kurių reikia vartojant kalbą įvairiose srityse: asmeninio gyvenimo, viešosios, profesinės veiklos ar mokymo ir mokymosi kontekste. Rengiant konkrečią užduotį svarbu numatyti jos komunikacinį ir didaktinį tikslus (gauti žinių ar jas taikyti, ugdyti įgūdžius ar gebėjimus), mokinių kalbinę veiklą (konkrečius kalbinius veiksmus), taikytinas (ugdytinas) strategijas ir mokymosi mokytis gebėjimus, vietą visoje mokymo(si) sistemoje; taip pat suplanuoti, kiek reikės laiko jai atlikti, koks bus galutinis jos pavidalas (užpildyta lentelė, santrauka, rašinys, pasakojimas žodžiu ir t. t.), kaip bus garantuojamas grįžtamasis ryšys (mokytojas komentuoja visų bendrą darbą ar kiekvieno mokinio atliktį individualiai), kaip bus dirbama (individualiai, poromis ar grupelėmis). Straipsnyje aptariamas užduočių pobūdis, seka, vaizdo ir garso įrašų naudojimas ugdant supratimo gebėjimus ir „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skalės. Iš viso pateikiama 12 recepcinės veiklos lygių aiškinamųjų skalių.
ENThis is the closing article of the series; it presents comments on the reading and listening tasks. It has been underlined that while preparing a task it is important to foresee its communicative and didactic objectives, the pupils' speech activities, strategies to be applied, the capacities and role of learning in the entire teaching/learning system, as well as planning the time for the task to be performed, its final form, the feedback etc.