The Importance of an orchestra in modern Lithuanian music on Holy Scripture motifs
LTAtkūrus nepriklausomybę muzikinėje kūryboje imta ieškoti kultūrinio ir religinio tapatumo: atkreiptas dėmesys į Naująjį Testamentą ir su Lietuvos žydų kultūra susijusias Senojo Testamento ištakas. Lietuvių naujosios muzikos kūrėjai atkreipė dėmesį ir į etninius motyvus, gyvavusius senojoje baltų kultūroje ir apeigose. Ši kultūrinė įvairovė inspiravo naujus religinės muzikos opusus, nesusijusius su liturgija, bet atliekamus religinėje aplinkoje. Muzikinės visuomenės dėmesį patraukė 1990-2005 m. sukurti Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Anatolijaus Šenderovo stambios apimties kūriniai pagal Šventojo Rašto tekstus ir motyvus, parašyti lotynų, hebrajų ir lietuvių kalbomis. Muzikos kompozicijoms įtaką darė klasikinių religinės muzikos kriterijų sistema, atskiri jos elementai ir požiūriai bei naujosios muzikos kompozicinės technikos. Kompozitoriai naudoja sakralumo pradmenų turinčius tradicinės religinės muzikos choralinės prigimties melodinius-intonacinius skambesius, senosios lietuvių etnomuzikos darinius, ypač jų sakralumo dimensiją žyminčius, „klišinius“ rodmenis turinčius sutartinių sekundų susidūrimus. Straipsnyje analizuojamos biblinio žodžio deformacijų priežastys, apimančios pirminę (grynąją) reiškinio esmę ir kūrybinę transformaciją. Siekiama atpažinti naujai sukurtų kompozicinių orkestro struktūrų ištakas, funkcijas ir kryptį, kuria transformuojamas Šventojo Rašto tekstas, taip pat biblinio teksto ir orkestro muzikinės struktūros bei su juo susijusių kitų partitūroje užrašytų vokalinių ir instrumentinių darinių santykio deformacijas.
ENAfter restoration of the Independence, searches for cultural and religious identity began in musical creative work: focus was given to the New Testament and the origins of the Old Testament related to the culture of Lithuanian Jews. Creators of Lithuanian new music also focused on ethnic motifs that existed in old Baltic culture and rituals. This cultural variety inspired new opuses of religious music which were not related to liturgy, but were performed in a religious environment. Large works by Algirdas Martinaitis, Onutė Narbutaitė, Vidmantas Bartulis and Anatolijus Šenderovas created according to texts and motifs of the Scripture in the period from 1990 to 2005, written in Latin, Hebrew and Lithuanian, captured the attention of musical society. The system of classical criteria for religious music, its separate elements and attitudes, and the latest music composition techniques had an impact on the musical compositions. The composers used melodic-intonation sounds of choral nature of traditional religious music with rudiments of sacrality and combinations of ethnographic music. The article examines causes of deformations of the biblical word covering the primary (pure) essence of a phenomenon and creative transformation. The article aims to identify origins, and functions of newly created composition orchestra structures as well as their trend of transforming the Scripture text, and also to identify deformations of the biblical text and the orchestra musical structure as well as the relation among other orchestra-related vocal and instrumental pieces recorded in the score.
