"Aš nevedu tautos" (keletas pastabų dėl Henriko Radausko eilėraščio "Dainos gimimas")

LTStraipsnyje bandoma naujai perskaityti programiniu laikomą Henriko Radausko eilėraštį „Dainos Gimimas“, išspausdintą rinkinyje „Strėlė danguje“ (1950). Eilėraštyje nėra žaismingų radauskiškų metaforų, vienintelis kiek drąsesnis išraiškos atžvilgiu paskutinis dvieilis. Į akis krinta, kad į tekstą lyg privalomai sudėtos visos liaudies dainai būdingos mitologemos – kalnas, medis, paukštis, dangus – svarbiausieji apeiginio vyksmo elementai. Tačiau yra dar kai kas, kas leidžia tose pačiose eilutėse įžiūrėti ir daugiau prasmių, prisiminus Radausko pomėgį draugų tarpe žaisti citatomis bei deklamuoti mėgstamų poetų eilėraščius. Pirmoje eilutėje girdėtas motyvas „aš nevedu tautos“ lyg atliepia garsiąją Bernardo Brazdžionio frazę. Vis dėlto citatos ištakų reikėtų ieškoti Nykos-Niliūno kūryboje. Paminėta akacija sietina su Kazio Binkio „Kol jaunas, o broli...“ (1930). Kituose motyvuose regimos keturvėjininkų, Kossu-Aleksandravičiaus, Sruogos parafrazės. Eilėraščio „programoje“ nėra estetistinių nuostatų ar atsiribojimo. Iš tikrųjų Radauskas neatmeta jokių gyvenimo apraiškų ir pabrėžia poeto atsakomybės aktualumą. Pasirinkęs ir ištobulinęs keturvėjininkų įteisintą išradingą žodžio perkeltinių prasmių ekvilibristiką, kiaurai persmelkiančią ironiją, skaudžią miesčioniškumo kritiką, Radauskas kūryboje vadovaujasi fundamentaliomis lietuvių kultūros vertybėmis. Daroma išvada, kad joks vaizdas ar ženklas, ar daiktas eilėraštyje nėra savitikslis grožio objektas. Dalis atsitiktiniais ar vienareikšmiais laikomų Radausko poezijos motyvų klostosi į sudėtingą prasminių asociacijų sistemą.

ENHenrikas Radauskas is very slowly returning to Lithuania after a long parting. He is yet coming back on the erroneous and unreliable way. Will he take his place? This question has not been answered yet. Radauskas has been hardly and not clearly talked about. This was maybe due to the fact that he as a literary critic had been very censorious and strict or maybe it was so that after the first collection he had seceded from any literary trend or movement. Now we could state that Radauskas, judging from his poetical expression - bold metaphors, inventive creation of a poetic image - and bitter irony, then was closest to the literary movement Four Winds that had ceased to exist a decade ago. However, he had considerably excelled in the power of talent and single mindedness. Radauskas has had a strong presence in Lithuanian literature as one of the foremost poets whose great impact on further development of literature has just started to be recognised. This article is an attempt to read once again the famous poem by Radauskas "Dainos gimimas"; this poem is regarded by all literary researchers as stating his as a creator's position, as his creative declaration. The article also invites the reader to think once more about Radauskas's belonging to a literary trend or movement.