Masinės informacijos priemonių vaidmuo formuojant požiūrį į lietuvių kalbą

LTStraipsnyje, pasitelkiant žiniasklaidos kalbos analizę, svarstoma, kaip masinės informacijos priemonės formuoja požiūrį į lietuvių kalbą. Remiamasi empirinės analizės duomenų apžvalga stiliaus ir komunikacijos efektyvumo klausimais. Tyrimas rodo, kad Lietuvos spaudoje dominuoja straipsniai, o štai trumpų politinių žinučių laikraščiuose beveik neaptiksi. Straipsnelių, kurie vadintini žinutėmis, turinys ir kokybė labai priklauso nuo temų. Ypač retai pasitaiko žinučių apie reikšmingus politikos įvykius ir svarbius valstybės gyvenimo klausimus. Išsamesnei analizei straipsnyje pasirinkta meno ir literatūros sritis. Aptariami du Agnės Mataitytės straipsniai apie kiną bei Benedikto Januševičiaus straipsnis apie 2008 metų almanachą „Poezijos pavasaris“. Analizuojant publikacijas iš masinės informacijos priemonių matyti, kaip maža estetinį ir intelektualinį skaitytojo pasitenkinimą sukeliančių straipsnių, mąstančių ir analizuojančių autorių. Ypač prasta kalbos padėtis aiškėja pasiklausius ekspromtu televizijoje prabilusių žurnalistų ir politikų. Įdėmiau pažvelgus į masinės informacijos priemonių kalbą akivaizdus didelis viešai kalbančiųjų ir (už)rašančiųjų polinkis demonstruoti sąmojingumą, švaistytis svetimų kalbų žodžiais, vartoti žargoną ir stilių maišalynę. Akivaizdu, kad kalbą skurdina masinėje komunikacijoje vyraujančios rėksmingos ir trivialios temos, sąmojis vietoj analizės, švaistymasis svetimžodžiais ir žargonu, banalumo ir prasto skonio vyravimas kalboje ir veikloje, žodžio meistrų stoka.

ENThe article through mass media language analyses, discusses formation of attitude to the Lithuanian language by mass media. Reference is made to review of empiric analysis data, issues of style and communication efficiency. The study shows that the Lithuanian press is predominated by articles, while short political messages can hardly be found in the newspapers. Content and quality of short articles, which are called messages, strongly depend on the themes. Messages about important political events and important matters of state life are extremely rare. Art and literature field is chosen for more comprehensive analysis in the article. Two Agnė Mataitytė's articles about cinema and Benediktas Januševičius' article about "Poezijos pavasaris" [Poetry Spring] almanac of 2008 are discussed. When analysing publications from mass media, one can see how few articles that bring aesthetic and intellectual satisfaction to the reader, thinking and analysing authors can be found. In particular poor situation of the language is noticed when listening to journalists and politicians talking ad-lib on television. Having taken a closer look at mass media language, strong inclination of publicly speaking and recording(writing) persons to demonstrate their wits, to throw foreign words, to use jargon and mixture of styles is evident. Loud-mouth and trivial topics, joke instead of analysis, excessive use of foreign words and jargon prevailing in mass communication, dominating banality and bad taste in language and activities, shortage of word masters - all this obviously impoverishes the language.