Elgesio technologija ir etika: prieštaringumas ar suderinamumas

LTTradicinėje, normatyviojoje etikoje dominuoja požiūris, kad moralumas ir elgesio technologija yra prieštaraujantys viens kitam dalykai. Dorovės kriterijumi pripažįstami “geros valios”, savanoriškumo, moralinio sąmoningumo principai, o dorovei nepaliekama vietos ten, kur žmogų dorai, privalomai elgtis verčia tam tikros apibrėžtos aplinkybės bei situacijos, kur individą motyvuoja laukiamos pasekmės, determinuoja objektyvūs veiksniai, o ne subjektyvūs, savanoriški apsisprendimai ar transcendentiniai siekiai. Šiuo metu Lietuvoje tai iškyla kaip aktuali ne tik teorinė, bet ir praktinė problema. Matydami moderniosios socialinės ir dalykinės etikos plėtrą Vakaruose, kopijuodami vakarietiškus etikos kodeksus bei kurdami (kaip ten) tam tikrose socialinėse struktūrose, įvairiuose veiklos baruose etikos komisijas, mes dažniausiai nesuvokiame principinių metodologinių šiuolaikinės dalykinės ir tradicinės normatyviosios etikos skirtumų, kurie didele dalimi slypi požiūryje į elgesio technologiją. O nesuvokę elgesio technologijos reikšmės šiuolaikinės dalykinės (institucinės, organizacinės, struktūrinės - funkcinės) etikos diegimui, - ir nepajėgiame įdiegti josios principų į praktiką.

ENThe persuasion, that morality and the behaviour technology are incompatible things, is predominant both in traditional ethics and in public opinion in Lithuania. The principles of “good will“ and moral consciousness are considered the only criteria of morality. Otherwise, there is no space for morality in the situation when just the definite conditions force a person to be moral, to behave in a proper way. Then the behaviour of a person is motivated by the expected consequences and is determined by some objective factors, but not by the subjective ones or his voluntary self - determination. In the history of ethics we can see the process of replacing intencionalistic approach by consequentionalism, that is becoming the basis of empirical ethics. A lot of hypotheses, that have been developped and supported by objective sociological sciences in the XX century, and especially by behaviour sciences, are inherent in the tradition of gradually formed empirical ethics. One of such hypotheses is what is to be done (changed, formed) under the objective circumstances to empower a person to be decent? What are the sanctions (both positive and negative) for the promoting the individual to behave in the way he ought to? Nowadays, in different fields of social life this concept is secured by social sciences and is being introduced. The specific social sciences are fastening consequentionalism. In real life of modern Lithuania this theoretical problem is of a great practical use. The modern social and business ethics can not the ignore facts provided by behaviour sciences. Using the behaviour technology social and business ethics becomes effective and functions as a set of tools for ethical purposes.