Wilnianie. Żywoty siedemnastowieczne

LTRecenzuojamas šaltinių rinkinys, atspindintis kasdienį miesto ir miestiečių gyvenimą XVII a. kontrreformacijos kontekste. Pristatomas tomas atspindi vieno didžiausių Abiejų Tautų Respublikos (ATR) miestų (XVII a. viduryje, prieš įsiveržiant rusų armijai – per 20 tūkst. gyventojų) raidą. Jame gyveno daugelio tautybių ir konfesijų žmonės. Be krikščionių, kurių penkios konfesijos (katalikai, stačiatikiai, rytų apeigų katalikai, kalvinistai ir liuteronai), mieste gyveno judėjai ir musulmonai. Dar 1536 m. Žygimantas Senasis nusprendė, kad miesto valdžia lygiomis proporcijomis priklausytų „lotynams“ ir „graikams“. Toks paritetas būdingas ir daugeliui Vilniaus cechų. Nepriklausomai nuo teisės normų, Vilnius ilgai buvo miestas, kuriame jokia tauta ar konfesija neturėjo didesnės persvaros prieš kitas. Religinis konfliktas kontrreformacijos laikotarpiu giliai paveikė nusistovėjusį gyvenimą. Šį faktą patvirtina ir aptariamas rinkinys. Jame daugiausia medžiagos apie santykius tarp krikščionių konfesijų, tik nedidelė dalis liečia krikščionių santykius su nekrikščioniais. Visi publikuojami dokumentai yra XVII a. Dokumentų chronologiją lėmė 1610 m. gaisras, sunaikinęs beveik visus miesto archyvus ir 1655-1661 m. rusų okupacija. Leidinys vertas ne tik Vilniaus ar apskritai miestų istorijos specialistų, bet ir paprastų skaitytojų dėmesio. Tokie leidiniai istoriją priartina prie dabarties. Suprantama, jie negali atsakyti į visus iškylančius klausimus, bet patvirtina Vilniaus unikalumą ATR struktūroje.

ENThe review concerns a collection of sources reflecting the daily life of the city and city dwellers in the context of Counter-Reformation of the 17th c. The volume reflects the development of one of the biggest cities in the Polish-Lithuanian Commonwealth (with the population exceeding 20 000 in the mid-17th c., before the attack of the Russian army). People of many nationalities and confessions lived in the city. Besides Christians (Catholics, Orthodox, Eastern Catholics, Calvinists and Lutherans), Jews and Muslims lived in the city. Already back in 1536, Sigismund the Old decided to divide the city government in equal proportions to “Romans” and “Greeks”. Such parity is typical of many Vilnius guilds. Regardless of legal provisions, for a long time Vilnius was a city, in which none nation or confession was significantly superior to others. A religious conflict during the Counter-Reformation period deeply affected the established life. This fact is confirmed by the collection reviewed. It contains a lot of material about the relations among Christian confessions, and only a small part concerns the relations between Christians and non-Christians. All published documents date to the 17th c. The document chronology was determined by the 1610 fire, which destroyed almost all city archives, and the Russian occupation in 1655–1661. The publication is interesting for the specialists of history of Vilnius and cities in general, as well as common readers. Such publications make history closer to the present. Certainly, they cannot answer all questions, but they confirm the uniqueness of Vilnius in the structure of the Polish-Lithuanian Commonwealth.