Lietuvos fiskalinės politikos analizė 2005-2009 metų laikotarpiu

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos fiskalinė politika 2005–2009 m. laikotarpiu. Aptarus fiskalinės politikos raidą, ištakas bei jos funkcionavimo ypatumus, analizuojama Lietuvos ekonominė situacija, kurią parodo ir padeda įvertinti pagrindiniai makroekonominiai rodikliai bei jų dinamika analizuojamu laikotarpiu. Ištyrus pagrindinius rodiklius išaiškėja, kad 2008 metais Lietuvą pasiekusi finansinė krizė stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką, kuri ekonomikos augimo metu (2005–2008 m.) mažai skyrė dėmesio fiskalinės politikos tinkamam naudojimui, nes būtent ekonomikos augimo metu turėjo būti pradėta taikyti restrikcinė fiskalinė politika, t.y. turėjo būti didinami mokesčiai ir mažinamos išlaidos, kai tuo tarpu Lietuvoje vyriausybė vykdė visiškai priešingą politiką. To pasekmė buvo 2009 m. staigus ekonomikos smukimas, nes ekonomikos augimo laikotarpiu nebuvo sukaupta rezervų nuosmūkiui ateityje valdyti. Išanalizavus Lietuvos valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas nustatyta, kad visu tiriamuoju laikotarpiu valstybės biudžetas buvo deficitinis, t.y. valstybės asignavimai viršijo pajamas. Pajamos iki 2008 m. augo, o labiausiai jų augimą lėmė mokestinių pajamų augimas. Po 2008 metų pajamos sumažėjo ir pasiekė 2007 m. lygį. Išlaidos visu tiriamuoju laikotarpiu didėjo, o daugiausiai jų buvo skiriama valstybės bendroms paslaugoms bei ekonomikai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto analizė parodė, kad šis biudžetas paskutiniais analizės metais taip pat tapo deficitinis dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos Lietuvoje.Valstybės skola visu tiriamuoju laikotarpiu augo, net ir ekonomikos augimo metu, kas įrodo, jog valstybė neefektyviai valdė savo išlaidas. Valstybės fiskalinių priemonių bei jų pritaikymo Lietuvoje analizė parodė, kad tarp BVP ir valstybės biudžeto pajamų egzistuoja stipri reikšminga priklausomybė, kas įrodo, jog skatinant BVP augimą tiesiogiai galima padidinti ir valstybės biudžeto pajamas. Ištyrus, kaip valstybės biudžeto išlaidos lemia BVP pokyčius šalyje nustatyta, kad išlaidų padidinimas tam tikru mastu, BVP padidina dvigubai didesniu mastu nei išlaidų padidinimo.

ENThis article main aim is to analyze the fiscal policy in Lithuanian and to determine essential features and factors, that influence this policy. There were following tasks for this research: to investigate the evolution of the economic situation in Lithuania on period 2005–2009; to analyse, how fiscal measures effects the economy of Lithuania. Analysis of Lithuanian economic development showed, that since the end of 2008 economic efficiency in Lithuania improved, but after the end of 2008, when Lithuania has reached a financial crisis, economic performance has deteriorated. In order to avoid performance degradation, when economic was growing, the government had to accumulate reserves to reduce budget deficits, and the beginning of the economic recesion, the state restriction policy had to be changed into an expansionary. The budget of Lithuania grew till the end of 2008, it means that revenue and expenditure increased, but the entire analyzed period was deficit. After 2008 revenues began to decline, while expenditure were still growing. Public expenditure is one of the fiscal policy measures to increase agregate demand. The debt grew rapidly throughout the whole period, even than, when economic was growing. This means that the state is not effectively managed its expenditure. Multiplier effect helped to find out that expenditure increase 1 LTL increases GDP more than 2 LTL. This analysis shows that expenditure increases are effective fiscal policy measure for the increasing the agregate demand. The dependence of GDP and revenue showed that between GDP and state budget revenues are strong significant correlation, what means that GDP is directly exposed to changes in revenue flow.