LTFinansinių gandų - netikslios ir nepatvirtintos oficialiais šaltiniais informacijos, pateikiamos kaip faktai - paskleidimas turi didelę įtaką asmens ir šalies interesams. Sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, imdami paskolas ir atlikdami kitas ūkines operacijas asmenys stebi padėtį rinkoje ir veikia darydami išvadas pagal tai, kokią informaciją sužino ir kaip ją interpretuoja. Viešai pasklcidus finansinį gandą apie tam tikro banko nemokumą, gyventojai supanikuoja ir pradeda atsiimti indėlius, laikytus tame banke. Informaciją, susijusią su bankų sektoriumi, visuomenė vertina itin atidžiai. Todėl svarbu skatinti pasitikėjimą finansų sektoriuje, vystyti stabilią ekonomiką vengti finansinių gandų neigiamų padarinių. Nagrinėjama tema yra aktuali. Gandų kaip visuomeninio reiškinio prigimtis, daugialypiškumas, susiformavimo ir pasklidimo dėsningumai nagrinėti pavieniuose filosofijos, psichologijos, sociologijos, vadybos, ekonomikos, teisės mokslo darbuose. Pasigendama tyrimų socialinių mokslų šakų sandūroje ir atitinkamų sąsajų. Straipsnio tikslas - atskleisti finansinių gandų kaip socialinio reiškinio turinį, ypatumus, teisinio reglamentavimo ir praktinio taikymo probleminius aspektus. Finansinių gandų sąvokos esmė yra atskleidžiama per šio reiškinio požymių analizę. Informacija yra nauja, svarbi, bet nepatvirtinta oficialaus šaltinio, todėl neaiški, klaidinanti. Tokių požymių visuma leidžia finansinius gandus apibrėžti kaip neaiškios, klaidinančios informacijos apie valstybės ekonominę padėtį, finansų sistemą skleidimą. Tyrimu nustatyta, kad nei finansinių gandų sąvokos, nei informacijos, atitinkančios finansinių gandų turinį, Lietuvos teisės aktuose nėra.Konstituciniu lygiu yra pagrindai riboti sklaidą informacijos, kurią paskleidus būtų pažeidžiamas valstybės finansinis stabilumas, tačiau žemesnės galios teisės aktai nenumato tokios informacijos ribojimų. Civilinės teisės požiūriu finansiniai gandai laikomi paskleista nuomone, todėl nevertinami teisingumo kriterijumi, netikrinama jų atitiktis tikrovei. Klaidinanti informacija neturi duomenų statuso, todėl nors ir suklaidinti asmenys patiria turtinės žalos, civilinė teisė teisinių gynybos būdų nuo tokios informacijos skleidimo nenumato. Trumpalaike apsisaugojimo priemone galima laikyti finansinių gandų paneigimą. Civilinė teisė įtvirtina teisinį imperatyvą paneigti tik tikrovės neatitinkančius duomenis ar faktus, todėl finansinių gandų paneigimas paliekamas kiekvieno teisės subjekto nuožiūrai. Baudžiamosios teisės srityje reglamentuojama tik tokia informacija, kuri yra žinomai melaginga. Apsiribojama galimybe duoti įspėjimus asmenims, skleidžiantiems finansinius gandus. Traktuojant finansinius gandus kaip paskleistą neišsamią informaciją apie emitentą ar jo vertybinius popierius, finansinių gandų skleidimas prilyginamas manipuliavimui finansinių priemonių rinka. Nesant didelės turtinės žalos, už tokią nusikalstamą veiką iškyla administracinė atsakomybė. Apibendrinant galima teigti, kad, nesant teisiškai įtvirtintos visas finansinių gandų formas apimančios sąvokos, sudaromos prielaidos pažeisti atsakomybės neišvengiamumo principą taip pat lieka galimybė atsirasti teisiniam nihilizmui.
ENThis article focuses on the analysis of the concept of financial hearsay and the information forming the content of financial hearsay. Financial hearsay is analysed as the object of legal regulation. The essence of the concept of financial hearsay is revealed through the thorough analysis of its features. It can be concluded that financial hearsay contains information: 1) not confirmed by official sources, 2) having potential to be both true and false, 3) having a characteristic spread, 4) notifying about significant events to state and society. After research, it can be noticed that the concept of financial hearsay does not exist in Lithuanian legal acts, nor they regulate information corresponding to the content of financial hearsay. At the constitutional level, there is legal basis for the restriction of the dissemination of information that could affect state's financial stability; however, they are not implemented in adopted legal acts. In absence of legally solidified concept comprising all possible forms of financial hearsay, misleading assumption of the violation of the principle of inevitability of responsibility emerges. Moreover, it gives a possibility for legal nihilism to appear. Comparative analysis from the civil law point of view shows that in Lithuania financial hearsay is considered value judgements, therefore it is not estimated on equity criterion and is not compared with reality. Misleading information has no indication of status of facts, therefore although mislead persons experience financial loss, civil law does not offer legal remedies for the protection against the dissemination of such information.Criminal law regulates only the spread of information that is knowingly false. Legal sanctions for the persons who spread financial hearsay arc limited to warnings. The spreading of financial hearsay is seen as equal to manipulation of financial instruments market, qualifying financial hearsay as the spread of incomplete information about issuer or its securities. In the absence of gross property damage, administrative sanctions for the violators arc applied.