Saločių valda XVI a. pabaigoje - XVII a. viduryje

LTBiržų-Dubingių Radvilų šakos valdos XVII amžiaus pirmoje pusėje dalijosi į du traktus: Lietuvos- Palenkės ir Rusios-Panemunės. Saločių valda teisiškai priklausė pirmajame trakte buvusiai Biržų kunigaikštystei, bet pagal teritoriją buvo atitrūkusi nuo jos, apsupta karaliaus žemių ir sudarė atskirą masyvą. Tai buvo vėliausiai Radvilų įsigyta valda, geografiškai dviem dalimis atitrūkusi nuo vientiso Biržų kunigaikštystės masyvo: vieną sudarė Saločių miestelis ir jo apylinkės, kitą – stambus Kiemėnų palivarkas, apsuptas 8 kaimų. Kol atiteko Radviloms, XVI amžiaus antroje pusėje Saločiai ėjo iš rankų į rankas. Nuo XVI amžiaus pabaigos XVII amžiaus antrosios pusės Saločiai priklausė visiems Biržų-Dubingių šakos Radvilų atstovams, kuriems pagal ordinacinę teisę priklausė Biržų kunigaikštystė: Kristupui II (1604–1640), Jonušui (1640–1655), Boguslavui (1655–1669) ir Liudvikai Karolinai Radvilaitei (1669–1695). 1639 metų gegužės 3 dieną Kristupas II Radvila Saločių valdą perdavė laikyti Kuršo žemės piliečiui Reinholdui Grotuzui. Nagrinėjamu laikotarpiu Biržų kunigaikštystėje dominavo evangelikų reformatų tikėjimas, religiniu atžvilgiu valda priklausė Užnerio evangelikų reformatų apygardai. Tačiau Saločiuose nebuvo reformatų bažnyčios. Valdoje gyveno nemažai katalikų ir liuteronų. Saločių valdos visuomenė atspindėjo Biržų kunigaikštystės lokalinės visuomenės savitumą ir margumą. Čia sutinkame visus to meto socialinius ir etnokonfesinius sluoksnius: didikus Radvilas, bajorus, miestiečius, valstiečius, žydus, karaimus, vokiečius, totorius.

ENIn the first half of the 17th c., a domain of the Radziwill family branch of Biržai-Dubingiai was divided into two tracts: Lithuania–Podlachia and Kievan Rus–Panemunė. Saločiai domain legally belonged to Biržai duchy in the first tract. However, according to the territory, it was not in touch with it. It was surrounded by the king's land and composed a separate area. It was the last territory acquired by the Radziwill. Geographically it did not have touch with a solid area of Biržai duchy in two places: one consisted of Saločiai town and its surroundings, another was a large Kiemėnai folwark surrounded by 8 villages. In the second half of the 16th c., Saločiai went from hand to hand until they were taken by the Radziwill. From the end of the 16th c. to the second half of the 17th c., Saločiai belonged to all representatives of the Radziwill of the Biržai-Dubingiai branch. According to the ordinary law, Biržai duchy also belonged to them: Krzysztof II (1604–1640), Janusz (1640–1655), Boguslaw (1655–1669) and Ludwika Karolina Radziwill (1669–1695). On 3 May 1639, Krzysztof II Radziwill transferred Saločiai domain to Reinhold Grotuz, a citizen of Curonia. During the analysed period, an Evangelical Reformed religion prevailed in Biržai duchy. According to a religion point of view, the domain belonged to Užneris Evangelical Reformed district. However, there were no Reformed churches in Saločiai. There were quite many Catholics and Lutherans in the domain. A society of Saločiai domain reflected the uniqueness and diversity of the local society of Biržai duchy. At that time, all social and ethno-confessional classes were found there: noblemen Radziwill, gentlemen, citizens, peasants, Jews, Karaites, Germans, and Tartars.