Ir stori romanai - nenuobodūs

LTStraipsnis yra Raimondo Kašausko autobiografinio romano „Badmetis, arba Žali akiniai arkliams“ (2009) recenzija. Knyga yra to paties autoriaus romano „Laukimas“ tęsinys. Kašauskas nuo seno pasižymi blaiviu tikrovės reiškinių suvokimu, įžvalgiu literatūrinių srovių, tėkmių, bangų, literatūrinio gyvenimo užkulisių vertinimu. Kritikos dėmesys šiam autoriui sumažėjo nepelnytai. Ne į literatūrinio proceso paribį, bet į centrą nutaikyti Kašausko autobiografiniai romanai. Jų epinis masyvumas yra apmąstyta ir motyvuota ypatybė. Užsimojęs plačiai ir epiškai Kašauskas nenuslysta tikrovės paviršiumi, empirinę medžiagą jis įprasmina itin plastišku, daugialypiu stiliumi, kurio pagrindinė dominantė – emocinis pasaulio ir laiko išgyvenimas. Kašauskas įtaigiai suderina tarsi kraštutinumus – sodrų realizmą ir asociatyvinę simboliką. Pasakojama trečiuoju asmeniu. Veiksmas apima beveik porą metų. Kūrinio centre tik vienas pagrindinis personažas, tačiau nei pasakojimo ribotumo, nei veiksmo kameriškumo nejusti, nes protagonistas, kaip ir Šv. Augustino „Išpažinties“ pasakotojas, praeitį, ateitį, dabartį matuoja, vertina pačiu jautriausiu laikrodžiu – siela. Romano pabaigos epizodai ryškiai simbolizuoti, kaip, beje, ir daug kitų veikalo epizodų. Jie nuspalvinti, įgarsinti ir įprasminti pagal savotišką išorinės tikrovės ir vidinio pasaulio pajautą, remiantis, tikriausiai augustiniška laiko filosofija, kuria Kašauskas apdovanoja savo jaunojo protagonisto Norvaišo sąmonę. Kašauskas priskirtinas prie talentingiausių vyresniosios kartos žemaičių prozininkų, kurių kūriniai pasižymi psichologizmu bei tradicinių vertybių puoselėjimu.

ENArticle with the review of autobiographic novel "Badmetis, arba Žali akiniai arkliams" (2009) by Raimondas Kašauskas. The book is continuation of the novel "Laukimas" by the same author. Kašauskas is known for sober understanding of reality phenomena, shrewd judgement of literary trends, currents, waves, backstage of literary life. Critics' attention to this author undeservedly decreased. Kašauskas' autobiographic novels target not literary process border but its centre. Their epic massive character is well-thought and reasoned peculiarity. Having set broad and epic scope, Kašauskas does not slide along the surface of reality, he adds meaning to empiric material by highly plastic, multidimensional style, the central dominant of which is emotional experience of world and time. Kašauskas convincingly combines as if extremities- vivid realism and associative symbols. It is third-person narration. Action covers nearly two years. The novel focuses on one central character only, but the book does not suffer from limitation of narration or action chamber character, since protagonist, same as narrator of "The Confessions of St. Augustine" measures, judges past, future, presence by the most sensitive clock – his soul. Final episodes of the novel are clearly symbolic, actually the same applies to many other episodes of the book. They are coloured, sound recorded and made meaningful according to peculiar sensation of external reality and internal world, based on probably Augustine's philosophy of time, with which his youngest protagonist Norvaiša's consciousness is enriched by Kašauskas. Kašauskas is to be attributed to the most gifted Samogitian prose writers of older generation, distinctive features of works of whom are psychologism and cherish of traditional values.