Lietuvių asmenvardžių labirintuose

LTRecenzijoje aptariama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus monografija „Lietuvių asmenvardžiai“ (2008). Pažymima, kad tai kapitalinis darbas ne tik dėl savo apimties, bet ir dėl jame nagrinėjamo objekto problemų gausumo bei sudėtingumo. Recenzentui atrodo pagrįstas autoriaus siekis apsiriboti tik lietuvių kilmės asmenvardžiais ir tais, kurie tebeturi išlaikę lietuvių kalbos elementų. Tačiau abejonių kelia autoriaus noras remtis vien diachroniniu tyrimu kaip vieninteliu: teigiama, kad sunku įsivaizduoti, kaip galima istoriškai ištirti kurios nors tautos asmenvardžius, arba antroponimiką, be jos atskirų stambesnių ar mažesnių laikotarpių sinchroninės, t. y. tam tikram laikotarpiui būdingos asmenvardžių sistemos būklės „pjūvinės" analizės. Taip pat pažymima, kad tiek mokslui, tiek ir platesnei visuomenei būtų buvę tikslingiau visus asmenvardžius (antroponimus) tradiciškai skirstyti į vardus, pavardes ir pravardes, o neoperuoti dažniausiai tik asmenvardžio terminu bei sąvoka. Šaltinių nenurodymas tam tikromis santrumpomis, taip pat jų neišskyrimas literatūros sąraše laikomi vienu iš ryškesnių metodinių veikalo trūkumų. Randama priekaištų „Dėmenų sąvadui“ ir „Dėmenų aptarimui“, o problemiškiausiais veikalo skyriais laikomi „Trumpinių ir vienakamienių asmenvardžių sąvadai" ir „Trumpinių ir vienakamienių asmenvardžių aptarimas". Nepaisant to, reziumuojama, kad Z. Zinkevičiaus monografija praturtina lietuvių onomasiologiją tiek naujų duomenų kiekiu, tiek originaliomis daugelio lietuviškų asmenvardžių kilmės interpretacijomis.

ENThe review discusses the monograph “Lietuvių asmenvardžiai” [Lithuanian Personal Names] by Zigmas Zinkevičius (2008). The reviewer notes that this is a capital work not only due to its scope, but also due to abundance and complexity of problems of the object under discussion. The author’s objective to confine only to the personal names of Lithuanian origin and those that still retained the elements of the Lithuanian language seems reasonable to the reviewer. However, the author’s wish to base only on diachronic research as the only one raises doubts: it is difficult to imagine how anthroponymy of any nation could be historically investigated without the synchronic cross-sectional analysis of the anthroponymical system of separate longer of shorter periods. Moreover, both science and a wider society would find it more purposeful to traditionally group all anthroponyms into names, surnames and nicknames, rather than mainly resort only to the term and concept of an anthroponym. Absence of reference to sources by certain abbreviations as well as not pointing them out in the list of bibliography are considered to be significant methodical drawbacks of the work. The reviewer expresses reproaches with regard to “The compendium of components” and “The discussion of components”, and the most problematic chapters seem to be “The compendiums of clippings and single-stem anthroponyms” and “The discussion of clippings and single-stem anthroponyms”. Despite the above, the reviewer resumes that the monograph by Zinkevičius enriches Lithuanian onomasiology both with the quantity of new data and original interpretations of the origin of many Lithuanian anthroponyms.