Germanistinės teksto lingvistikos tradicija: nuo teksto kaip "transfrazinio vieneto" iki prototipinio teksto

LT20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje ir 8 dešimtmečio pradžioje germanistinė teksto lingvistika tekstą traktuoja kaip gramatikos objektą, kaip „transfrazinį vienetą“, tiriamos kalbos priemonės, jungiančios sakinius į tekstą. Kadangi tekstas visų pirma yra prasmė, gramatinę teksto analizę papildo semantiniai teksto modeliai, o komunikacinis-funkcinis požiūris į kalbą į pirmą planą iškelia teksto funkciją ir kognityvinius teksto aspektus. Šiuolaikinės germanistinės teksto lingvistikos atstovai tekstą mato kaip daugialypį situacinius-funkcinius ir struktūrinius-lingvistinius bruožus turintį reiškinį, kuris yra didesnių komunikacinių vienetų, diskursų, dalis. Nuo teksto lingvistikos susiformavimo pradžios keliamas klausimas, kas yra tekstas. Be R.–-A. de Beaugrande'o ir W. Dresslerio (1981) įvardintų tekstiškumo kriterijų (kohezijos, koherencijos, intencionalumo, akceptabilumo, informatyvumo, situacionalumo ir intertekstualumo), dabartinė germanistinė teksto lingvistika kaip tekstiškumo bruožus įvardija ir teksto stiliaus vieningumą kultūriškumą kodiškumą, medialumą, materialumą ir lokališkumą. Diskusijos, kas yra tekstas, nulėmė ir prototipinio teksto koncepcijos atsiradimą. Griežtos ribos tarp teksto ir ne teksto nebelieka, kalbama apie reiškinius, turinčius mažiau ar daugiau tekstiškumo bruožų.

ENThe Germanic tradition of text linguistics in the late 1960s and early 1970s treats text as an object of grammar, as a "supraphrasal unit", and investigates linguistic means that link sentences to make a text. Since text is primarily meaning, the grammatical analysis of text is supplemented by semantic models of text and the communicative functional approach to text foregrounds the text function and the cognitive aspects of text. Representatives of modern Germanic text linguistics see text as a multi-layered phenomenon with situational-functional and structural-linguistic features, which is part of larger communicative units, i. e. discourses. From the very beginning of the formation of text linguistics the question of what text is has been asked. Besides the criteria of textuality listed by R. A. de Beaugrandc and W. Dressier (1981) (i. e. cohesion, coherence, intensionality, acceptability, informativeness, situationality and intertextuality) modern Germanic text linguistics also distinguishes the unity of text style, cultural bias, type of code, mediality, materiality, and locality. Discussions about what the text is caused the emergence of the concept of prototypical text. Strict boundaries between text and non-text disappear, phenomena with more or fewer features of textuality are discussed.